Lietuvė aplenkė antrą vietą užėmusią Ketiją Birzulę iš Latvijos bei savo komandos draugę Deimantę Radzevičiūtę. Už jų išsirikiavo Indrė Senkutė (Lietuva), Sabīne Andriksone (Latvija), Tamāra Rutkovska (Latvija) bei Marge Kesküla (Estija).
– Sandra, latvių drifto čempionato merginų įskaitoje iškovojai pirmą vietą, nugalėjusi sportininkes iš kitų Baltijos šalių. Ar tai galima laikyti savotišku revanšu prisiminus latvio pergalę Lietuvos šonaslydžio čempionate?
– Tai savotiškas revanšas. Nepritariu minčiai, kad techninio sporto šakose moterys ir vyrai turėtų būti išskiriami į skirtingas įskaitas, kadangi tai tėra vairavimo įgūdžiai, faktiškai nepriklausomi nuo vyriškų ar moteriškų fizinių sąvybių.
Tačiau nepaisant mano vyriškos ir moteriškos lygybės pažiūrų, laimėjimas visada yra malonus nutikimas. Džiaugiuosi, kad automobilių sporte, o ypač drifte, atsiranda vis daugiau moteriškos kompanijos. Šis merginų įnašas varžybas padaro dar labiau patrauklesnes įvairesnei žiūrovų auditorijai. Nors metų pabaigoje ir išsidalinome podiumo pozicijas, tačiau nejaučiame viena kitai konkurencijos. Driftas mums daugiau nei varžybos ar trofėjai. Tai gyvenimo būdas, ilga ir graži draugystė bei vienas kito palaikymas itin sudėtingose situacijose.
– Kas lėmė pergalę čempionate?
– Manau, kad šiais metais tai buvo tiesiog laimingas atsitiktinumas. Nuo pat metų pradžios mane ir mano automobilį lydėjo vien nesėkmės. Bikerniekų trasoje Rygoje atsisveikinau su ką tik surinktu varikliu ir nebegalėjau tęsti varžybų.
Kitas varžybas teko praleisti dėl besidubliuojančių skirtingų čempionatų datų, dar kituose etapuose nepavykdavo gerai pasirodyti dėl techninių gedimų arba emocinių kalnelių.. Tačiau peržiūrėjus metinius rezultatus paaiškėjo, kad ne mane vieną lydėjo nesėkmės. Visos čempionate dalyvavusios merginos buvo vertos pergalės. Esu įsitikinusi, kad kiekviena iš jų varžybose atidavė visą save ir kartais net daugiau.. Todėl jei tik galėčiau pasidalinčiau savo pergale kartu su jomis! Kiekviena jų yra pavyzdys man! Nepažįstu visų merginų asmeniškai, bet esu tyli kiekvienos fanė ir džiaugiuosi kiekvienos pasiekimais lyg jie būtų mano.
– Taip pat varžaisi Europos čempionato „Drift Queen“ įskaitoje. Ar gali palyginti varžybas Baltijos šalyse bei Europoje?
– Šiuo metu „Drift Queen“ įskaitoje esu pirmoje vietoje ir tikiuosi, kad pavyks išsaugoti šią poziciją. Čia varžybų reglamentas yra kitoks nei Latvijos čempionate. Europoje kiekviename etape su merginomis dalyvaujame atskiruose tarpusavio važiavimuose.
Tuo tarpu Baltijos šalyse vykstančiose varžybose mes nebuvome susitikusios viena su kita poriniuose važiavimuose, mums tiesiog susumuodavo taškus, kuriuos surinkome besivaržydamos bendroje įskaitoje su vyrais. Europos čempionato tvarka man yra kur kas artimesnė, nes „Drift Queen“ titulą turime iškovoti įrodant, kad kažką padarei geriau nei tavo oponentė, o ne tiesiog gauni apdovanojimą, kurį nulemia bendrose kovose surinkti taškai.
Visos čempionatuose dalyvaujančios merginos yra puikios vairuotojos, kurios didžiulę gyvenimo dalį praleidžia savo automobiliuose. Žinau daug merginų, kurios atsisako vakarėlių su draugais, naujų batelių ar rankinės, kad galėtų dalyvauti varžybose. Pažįstu merginų, kurios jau daug metų nebuvo atostogauti, nes kur kas smagiau tuos pinigus paleidžia dūmais drifto treniruotėse.
– Ar labai skiriasi dalyvių technika?
– Kalbant apie techniką, tai plačiau Europoje važiuojančių moterų autoparkas yra kur kas turtingesnis nei dalyvaujančių varžybose Baltijos šalyse. Manau taip yra todėl, kad dauguma moterų, dalyvaujančių Europos čempionatuose, kur kas lengviau susiranda rėmėjų dėl didesnio čempionatų žinomumo ir lankytojų srautų.
Ne visos mūsų regiono moterys turi galimybes susikonstruoti brangius ir konkurencingus varžybų automobilius, tačiau tai kompensuoja geri automobilių valdymo įgūdžiai ir didžiulis noras nugalėti. Tas pats ir su varžybų trasomis. Baltijos šalyse neturime daug gerų automobilių sportui pritaikytų trasų, jas manau, būtų galima suskaičiuoti ant dviejų rankų pirštų. O štai Europos mastu trasos yra kur kas įvairesnės, jų yra žymiai daugiau ir, neslėpsiu, dauguma jų man labiau patinka nei tos, kurias turime čia. Tikiuosi, kad kada nors ir Lietuvoje automobilių sporto infrastruktūra bus išvystyta taip, kaip Vokietijoje, Italijoje ar Prancūzijoje.
Savo mintimis taip pat pasidalino Latvijos šonaslydžio komiteto pirmininkė Eline Berke: „Tikiuosi, jog 2024-aisiais merginų čempionato idėją palaikys Lietuvos bei Estijos atstovai ir tai taps atskira Baltijos šonaslydžio čempionato įskaita. Smagu jausti augantį susidomėjimą iš merginų pusės ir vertinu jų drąsą varžytis su vyrais tokiomis pat sąlygomis“.
2024-ųjų Baltijos šonaslydžio čempionatas prasidės startuos gegužės mėnesį Rygoje, Bikerniekų trasoje, Latvijoje.
