Andris Dambis – lenktynininkas ir konstruktorius iki kaulų smegenų. Jau seniai seniai jis garsėjo kurdamas automobilius Europos kroso čempionatui, pats jame važiuodamas ir laimėdamas.
Ilgainiui konstruktorius susirado naują iššūkį – sukūrė automobilį „Oscar“, skirtą dykumų lenktynėms. Daug metų juo važiuodami latviai, baltarusiai, lietuviai finišuodavo aukštose pozicijose Dakaro maratone. Lietuviai Aurelijus Petraitis ir Antanas Juknevičius finišavo 25 vietoje.
Ieškodamas naujų iššūkių, Andris sukūrė elektrinį automobilį Dakarui ir juo įveikė maratoną. Nuo tada prasidėjo Andrio dirbtuvių elektrifikacija.
Kitas projektas – automobilis „Pikes Peak“ kalnų lenktynėms Amerikoje. Šių lenktynių trasa trumpa, tik 12 mylių, tačiau konkurencija milžiniška. Lenktynėse dalyvauja gamyklų komandos ir tokie pilotai kaip Sebastienas Loebas, kuris pasiekė kol kas nesumuštą trasos rekordą specialiai sukurtu „Peugeot“ automobiliu.
Latviams pirmieji metai buvo nesėkmingi: Dambio elektromobilį vairavęs Latvijos pilotas patyrė avariją ir lenktynių nebaigė.
Tačiau antraisiais metais Andris savo kūrinį patikėjo vairuoti šios trasos specialistui, amerikiečiui Rhysui Millenui. Pernykštis rezultatas pranoko lūkesčius – 1 vieta absoliučioje įskaitoje. Trasa įveikta per 9 min. 07,222 sek. Po šios pergalės A.Dambis neužmigo ant laurų, o tobulino automobilį toliau, kad vėl nugalėtų, o gal ir pagerintų Sebastieno Loebo rekordą (8:13.878 min.) – į kalną įvažiuotų greičiau nei per 8 minutes.
Rekordo pagerinti šiemet nepavyko, tačiau asmeninis rekordas pagerintas ir įveikta simbolinė riba – 9 minutės. Greičiau nei per 9 minutes trasą įveikę yra trys automobiliai, o vienas jų – Dambių šeimos „e0“ formulė, kurią vairuodamas R.Millenas „Pikes Peak“ trasoje užtruko 8 min. 57,118 sek. Šiemet už juos kiek daugiau nei šešiomis sekundėmis buvo greitesnis tik Romainas Dumasas.
Pateikiame „Keturių ratų“ žurnale spausdintą interviu su bene žinomiausiu tarptautinėje arenoje Latvijos automobilių inžinieriumi – A.Dambiu.
– Lietuvoje „Oscar“ projektas žinomas jau seniai. Kodėl jį nutraukėte?
– Mes gal išsisėmėme. Aš pats apie dešimt metų dalyvavau Dakare su „Oscar“ automobiliais. Buvau ir komandos vadovas, lenktynininkas, šturmanas. Mes tikrai išnaudojome Dakarą. Taigi pakeitėme kryptį. Pasukome ten, kur jautėme, kad galime laimėti. Tai „Pikes Peak“ lenktynės.
– Jūsų pasiekimas „Pikes Peak“ lenktynėse buvo toks netikėtas, kad lietuviams net dabar sunku patikėti, jog braliukas latvis ėmė ir nugalėjo visus. Kaip tai pavyko padaryti?
– Elektriniai dalykai dabar taip išvystyti, kad galima daryti stebuklus. Mes panaudojome anglišką elektros motorą, o elektroniką sukūrėme savą. Smagu, kad šioje srityje nėra jokių apribojimų, galią galime didinti kiek tik norime, kartu tik labai mažai padidindami mašinos svorį.
Priekinėje dalyje yra variklis, kuris pasiekia 700 AG, o jo svoris tik 75 kilogramai.
Šių lenktynių formatas yra labai aiškus. Žinome, kad startuojame dviejų kilometrų aukštyje, finišuojame 4 302,31 metrų aukštyje. Trasos ilgis 20 kilometrų. Oro yra mažai, tad vidaus degimo varikliams čia yra sunku, o mums tai nekenkia. Taigi išanalizavę lenktynių sąlygas supratome, kad galime aplenkti visus.
Ir štai po trejų metų darbo mes tapome pirmaisiais nugalėtojais absoliučioje įskaitoje, greičiausiai šią trasą įveikę elektriniu automobiliu.
Elektromobilyje „e0 PP03“ viskas labai paprasta, inžinieriui lengva su ja dirbti. Mašina turi keturis varančiuosius ratus. Štai priekinėje dalyje yra pusašiai, klasikinis „Sadev“ reduktorius, toks pats, su kokiu važiuojame krose, ralio krose. Taip pat mažas kardanas. Ir tada prasideda elektrinė dalis. Priekinėje dalyje yra variklis, kuris pasiekia 700 AG, o jo svoris tik 75 kilogramai.
Viduryje yra baterijų dėžė, kurios mes neatidarome nei jums, nei japonams ar bet kuriems konkurentams. Kaip jau minėjau, mūsų baterijos lengvesnės ir efektyvesnės. Jų pakanka važiuoti 9 minutes, tiek, kiek reikia pakilti į kalną. Šioje dėžėje slypi viena iš paslapčių, kodėl mes esame greičiausi.
Gale yra įrengti valdikliai, kurių kiekvienas valdo po 200 AG. Galinis tiltas yra beveik toks pats kaip ir priekinis. Visa tai gaubia rėminę konstrukciją, na, o rėmą dengia plastikinis aerodinaminis kėbulas. Naudojame „Hankook“ padangas, kurias specialiai mums pagamino šios markės gamintojai.
– Šiose lenktynėse dalyvauja labai turtingos ir didelę patirtį turinčios gamyklinės komandos. Kaip jas pavyko aplenkti?
– Mes, kaip ir jūs, esame maža tauta. Šioje dirbtuvėje dirbame tik keli inžinieriai. Mes laimime dėl to, kad kitaip mąstome, esame labai lankstūs. Pavyzdžiui, mūsų automobilis sveria 30 kilogramų mažiau už konkurentų mašinas iš Japonijos. Pagrindinis mūsų konkurentas – „Mitsubishi“ gamyklinė komanda, kurią mes aplenkėme. Taip pat ir „Tajima“ – japonai, kurie turi dvidešimties metų patirtį.
Pagrindinis mūsų konkurentas – „Mitsubishi“ gamyklinė komanda, kurią mes aplenkėme.
– Taigi jūsų kompaniją turėtų nupirkti koks nors Japonijos automobilių gamintojas? Jau turėjote tokių pasiūlymų?
– Kol kas ne.
– Kokios šių metų mašinos savybės?
– Pernai turėjome 1 400 AG. Nepasakosiu, koks buvo sukimo momentas. Šiemet galingumą padidinome apie penkiolika procentų. Taip pat tobulinome aušinimo sistemą, kuri yra labai svarbi.
– Ar turėjote galimybę išbandyti naują mašiną?
– Mašinai testuoti mes neturime jokių sąlygų – automobilio su tokiomis savybėmis neišbandysi nei Bikerniekuose, nei Kačerginėje. Mat jis iki 200 km/val. įsibėgėja per 5 sekundes. Ratai buksuoja net ir važiuojant 200 km/val. greičiu.
Taigi mašiną bandėme tik Amerikoje. Ten yra daug tinkamų trasų.
– Koks yra didžiausias automobilio greitis?
– Teoriškai 250 km/val. Tačiau svarbiau yra vidutinis greitis – jis pernai siekė 130 km/val., šiemet – dar daugiau. Tokiu greičiu mes įveikėme trasą, kurioje yra 156 posūkiai.
– Gal reiktų į šį projektą pasikviesti Loebą?
– Buvo ir tokių minčių. Tačiau kol kas esame labai patenkinti mūsų partneriu Rhysu Millenu iš JAV. Jis tose lenktynėse važiuoja per dvidešimt metų.
Automobilis iki 200 km/val. įsibėgėja per 5 sekundes. Ratai buksuoja net ir važiuojant 200 km/val. greičiu.
– Ar brangu dalyvauti tokiose lenktynėse?
– Starto mokestis yra tik vienas tūkstantis dolerių. Daugiausiai kainavo technika. Mes trejus metus kūrėme mašiną. Norėjome sukurti ką nors naujo, parodyti mūsų įmonės galimybes, patenkinti savo ambicijas, parodyti pasauliui, kad ir mes šioje mažoje šalyje galime sukurti didelius dalykus. Į šį projektą investavome ir savo, ir rėmėjų lėšas.
Turime ir pasaulinių rėmėjų, pavyzdžiui, „Hankook“, kurie šiemet mums gamina specialias padangas.
Šiemet mes jau važiuosime už JAV pinigus – turime tam pakankamai rėmėjų.
– Jeigu šiandien pas jus ateitų koks turtuolis ir paprašytų parduoti? Tai įmanoma?
– Nežinau. Gal parduočiau. Gal už milijoną.
Ir ne dėl to, kad ji tiek verta, o dėl to, kad aš tiek noriu. Su šia mašina mes dirbame trečius metus, mes į ją sudėjome viską – ir savo sugebėjimus, ir savo pinigus.
O realiai, jeigu kas nors kalbėtų apie tokią naują mašiną „Pikes Peak“ lenktynėms, manau, už pusę milijono eurų mes galėtume ją specialiai pagaminti.
Tačiau pirmiausiai reikėtų su tokiu pirkėju pabendrauti – nenoriu parduoti žmogui ginklo, kuriuo jis nemokės naudotis. Juk ją valdyti gali tik labai patyręs sportininkas.
Tai pirmas sportinis automobilis, kurio galimybės didesnės nei mano.
– Jūs pats bandėte važiuoti?
– Taip, testų metu aš ją bandžiau, tačiau ji vis dar yra aukščiau mano galimybių. Mūsų pilotas Rhysas Millenas irgi pasakė panašiai: „Tai pirmas sportinis automobilis, kurio galimybės didesnės nei mano.“
– Dambis – toks žmogus, kuris nestovi vietoje ir ieško naujų projektų. Koks bus kitas jūsų projektas?
– Kitas projektas jau yra. Ir ne vienas. Pernai pas mus atėjo latvis verslininkas Maris Ozolinšas, kuris nori važiuoti traukos lenktynėse ir siekti rekordų. Taigi sutarėme, kad mes jam sukursime drag mašiną, su kuria jis galės pasiekti pasaulio greičio rekordą.
Bolidas bus elektrinis ir labai galingas. Šiemet bus pirmieji greičio testai ir galbūt jau šiemet bandysime siekti rekordo. Tai kitoks sportas. „Pikes Peak“ lenktynėse mums duodamas tik vienas vienintelis bandymas, o čia – kaip šuolių į aukštį rungtyje: gali šokinėti kiek nori, tol, kol pasieksi geriausią rezultatą.
– Kur tos varžybos vyks ir kada?
– Bandymai vyks klasikinėje 402 metrų specialioje trasoje. Baltijos šalyse esančios trasos mums netinka. Nes tokiam rekordui turi būti speciali trasa, padengta lipniu paviršium. Tokios trasos yra Skandinavijoje, Britanijoje. Šiuo metu pasaulio rekordas priklauso amerikiečiui, kuris šią trasą įveikė per 7,2 sekundės. Mes bandysime įveikti per 7 sekundes.
Maris atėjo pas mus galvodamas apie automobilį Europos drago rekordui. Tačiau mes paskaičiavome, kad galima išsyk siekti ne Europos, o pasaulio rekordo.
Pilotui reikalingas specialus pasiruošimas, specialūs sugebėjimai. Jis turi turėti patirties. Rekordo sieks latvis verslininkas Maris Ozolinšas, kuris yra pasiekęs pergalių Latvijos drag lenktynėse. Jis atėjo pas mus galvodamas apie automobilį Europos drago rekordui. Tačiau mes paskaičiavome, kad galima išsyk siekti ne Europos, o pasaulio rekordo.
– Kokios šio bolido savybės?
– Automobilio galingumas yra apie 1 000 kilovatų – beveik toks pats, kaip „Pikes Peak“ automobilio. Tokios galios pakanka pasiekti pasaulio rekordą.
Automobilyje naudosime specialius akumuliatorius. Baterijos lengvesnės, nes jų turi pakakti tik dešimčiai sekundžių.
Galinėje dalyje yra variklis, reduktorius, klasikinis galinis tiltas. Taip pat gale įmontuotas parašiutas automobiliui stabdyti. Šio bolido svoris sieks apie 900 kilogramų.
– Išbandėte daug įvairių automobilių sporto šakų, dalyvavote daugybėje skirtingų lenktynių. Jos turi ką nors bendro? Išskyrus tai, kad visur važiuoja automobiliai su keturiais ratais?
– Bendra yra tai, kad kiekvienas lenktynes reikia pažinti, įsijausti, susigyventi su trasa, varžovais, tradicijomis. Dakarą pažinti sunkiausia. Jo trasa labai ilga ir skirtinga. Kol nepažinsi dykumos, tol jai pralaimėsi.
Loebas – labai geras lenktynininkas. Tačiau jis nepažįsta dykumos. Man buvo juokinga žiūrėti, kaip jis važiavo smėlynuose.
„Pikes Peak“ lenktynėse reikia pažinti kalną. Jo nepažindamas negali tikėtis pergalės. Reikia nugalėti ne varžovą, o kalną. Ten daugybė niuansų – apšvietimas, sukibimas, temperatūra ir t. t.
Taigi mūsų pilotas Rhysas Millenas kalną gerai pažįsta, ir tai įrodė. Dar jo tėvas Ronas Millenas čia yra pasiekęs penkias pergales „Unlimited“ klasėje.
Kaip ir šiemet Dakare įrodė S.Peterhanselis, kuris puikiai pažįsta dykumą. Loebas – labai geras lenktynininkas. Tačiau jis nepažįsta dykumos. Man buvo juokinga žiūrėti, kaip jis važiavo smėlynuose. Tačiau ilgainiui jis pasieks pergalę. Tai tik laiko klausimas.
– Jūs pamiršote vidaus degimo variklius. Manote, kad automobilių sporte bus važiuojama tik elektriniais motorais?
– Manau, kad išliks ir vieni, ir kiti. Bus ir hibridų. Tie patys „Formulės-1“ bolidai jau dabar yra hibridiniai dėl KERS sistemos, kuri padeda greičiau įsibėgėti.
Le Mano lenktynėse pirmauja hibridiniai automobiliai, mat, pavyzdžiui, „Audi LMP1“ automobilių priekyje yra sumontuoti elektros motorai.
Elektra labai intensyviai veržiasi į automobilių sportą. Kita vertus, jeigu tai yra sėkmingai išbandyta automobilių sporte, netrukus atsiranda ir serijiniuose automobiliuose.
– Pernai įrodėte, kad esate geriausi pasaulyje. Ar nekilo minčių patiems pradėti gaminti elektrinius serijinius automobilius?
– Tai mes svarstėme, tačiau atsisakėme. Pasirinkome kitą kryptį. Man įdomu sukurti ką nors naujo. O elektrinis automobilis juk susideda iš elektrinės dalies ir kitos, įprasto automobilio dalies.
Mums pradėti gaminti automobilių kėbulus – visiškai nepatrauklus užsiėmimas. O ir padaryti geriau už daug metų patirtį turinčias gamyklas mes nesugebėsime. Tam reikalingas labai didelis biudžetas, tai ir neįdomu, ir nelabai realu. Tad mes nutarėme daryti tai, kas yra kiekvieno elektromobilio viduje. O sportas – pati įdomiausia sritis, kurioje mes galime ir mokame pasireikšti.
Taip pat mes turime ir kitokių naujų projektų, pavyzdžiui, elektrinė valtis arba elektrinis dronas, galintis gabenti didelius krovinius.
