Visos naujienos apie Palangos Aurum 1006 km lenktynes
Su Mantu kalbamės apie tai, kuo šiuo metu gyvena komanda bei ką turi bendro lenktynių, verslo ir finansų pasauliai.
– Mantai, kuo gyvenate dabar, kai iki „Aurum 1006 km“ lenktynių liko visai nedaug?
– Daugelis galvoja, kad pagrindinis pasiruošimas lenktynėms vyksta likus mėnesiui iki renginio, tačiau mūsų pasiruošimas vyksta visus metus. Žiemos periodu visi lenktynininkai sėdame prie simuliatorių vairo ir tol, kol negalime važiuoti tikroje trasoje, treniruojamės su jais. Tai yra labai efektyvu, nes simuliatorius atkuria, sakyčiau, 70 procentų to, ką iš tikrųjų jaučia vairuotojas lenktynių metu.
– O ką jaučia vairuotojas lenktynių metu?
– Tai tikrasis jaudulys, didžiulė atsakomybė ir karštis, kuris per lenktynes kabinoje pakyla iki 50 laipsnių. Taip pat kovojant dėl prizinių vietų, ilgosios ištvermės varžybos tampa lyg sprinto, nepaisant to, kad jos trunka ilgai. Tai reiškia, kad kiekviena lenktynių minutė yra tokia, lyg kitą minutę jau viskas baigsis.
Ir taip reikia važiuoti visas 9–10 valandų.
Automobilyje nuolat stebiu savo pulsą ir nepaisant to, kad sportuoju bei prisižiūriu mitybą, pulsas laikosi apie 140 dūžių per minutę. Todėl važiavimą lenktynėse prilyginčiau bėgimui maratone. Kol bėgi – viskas gerai, tačiau suklupus gali būti sunku atsistoti. Jeigu lenktynininko fizinis pasirengimas bus prastas, jis važiuos be didesnių sunkumų, tačiau atsistatymas išlipus iš automobilio gali būti per lėtas.
Daugelio lenktynių taisyklės apibrėžia, kad pilotas be poilsio gali važiuoti iki 1 valandos 10 minučių. Todėl čia svarbūs ne tik lenktynininko įgūdžiai, greita reakcija, bet ir geras fizinis pasirengimas.
– O ką turi bendro lenktynės ir verslo bei finansų pasauliai, kurie taip pat užima reikšmingą vietą Jūsų gyvenime?
– Aš į lenktynes nežiūriu kaip į pramogą, nes būna, kad atsisėdus prie automobilio vairo pečius prislegia tokia atsakomybė, kad paklausiu savęs: kam man visa tai? Bet kai susitvarkau su emocijomis, tuomet ir visur kitur būna lengviau.
Lenktynių sporte užmezgiau be galo daug svarbių pažinčių. Čia ateinu varžytis, tačiau pralaimėjus turiu gebėti likti profesionalus. Gebėjimas su savo konkurentu likti partneriu – tai yra aukštas meistriškumas, praverčiantis bet kurioje konkurencinėje aplinkoje, ir lenktynės yra puiki to mokykla.
Taip pat lenktynes, verslo ir finansų pasaulius vienija greitas sprendimų priėmimas, gebėjimas prisiimti atsakomybę ir didelę riziką. Kartais lenktynių metu matau artėjančią nelaimę, todėl reikia neįtikėtinai greitai nuspręsti, ką daryti, ir priversti savo kūną tą sprendimą įgyvendinti. Be abejo, čia svarbi ir disciplina, nes tada mažiau laiko lieka kitiems dalykams. Užuot kepęs šašlykus prie ežero, aš verčiau praleisiu daugiau laiko prie automobilio.
– O kas yra sėkmės garantas lenktynėse?
– Ilgą laiką galvojome, kad kažką reikia tobulinti automobilyje. Mūsų mechanikai kaip inžinieriai gamykloje susibūrę spręsdavo, ką jame pridėti ar atimti, kad būtume greitesni. Tik po kokių 3–4 metų galiausiai supratome, jog dėmesį skiriame ne ten, kur reikia. Todėl šį kartą gavę naująjį „Porsche“ jį pastatėme „į kampą“ tokį, koks yra, ir nuėjome treniruotis kaip komanda – vairuotojai, mechanikai, degalų pylėjai ir visi kiti.
– Lenktyniaujate europinio lygio čempionatuose, bet į „Aurum 1006 km“ lenktynes šiemet sugrįšite jau 6-ąjį kartą. Kodėl?
– Palanga ir „Aurum 1006 km“ lenktynės turi magijos, kuri slypi tame, kad lenktynės vyksta ne trasoje, o gatvėje, nuotaika vasariška, oras geras, o šalia – jūra. Taip pat į jas susirenka draugai, kolegos, didelė žiūrovų auditorija. Pažiūrėti lenktynių atvyksta ir tie, kurie įprastai šiuo sportu nesidomi. Kartą sudalyvavęs „Aurum 1006 km“ lenktynėse nebegali sustoti – taip nutiko ir daugeliui man žinomų lenktynininkų.
– Šiais metais Jūsų komandą papildys ypatingai patyręs ir daug pasiekęs lenktynininkas. Pristatykite jį.
– Šiemet prie mūsų komandos pilotuojamo „Porsche 911 (992) GT3 CUP“ vairo kartu su manimi, Aurelijumi Rusteika, Mariumi Bartkumi sės ir pasaulinio lygio lenktynininkas, šiemet dalyvavęs garsiosiose „LeMans 24“, Benjaminas Barkeris. Tokio lygio vairuotojo „Aurum 1006 km“ lenktynėse dar, galima sakyti, nėra buvę. Benas yra aukščiausios kategorijos vairuotojas, „LeMans 24“ lenktynėse parodęs įspūdingus rezultatus ir į prizines vietas „ištempęs“ savo komandą. Mums bus įdomu pamatyti, ką įmanoma pasiekti su mūsų automobiliu, kai jį vairuoja tokio lygio vairuotojas, ir, žinoma, pasisemti iš Benjamin‘o patirties.
– Pernai su savo komanda bendroje įskaitoje užėmėte 3-ąją vietą, nuo antrosios atsilikę vos 0,2 sekundės. Tąkart sakėte, kad šiemet sieksite būti pirmi. Ar tokie užmojai išliko iki šiol?
– Mes važiuojame automobiliu, kuris yra vienas efektyviausių „Aurum 1006 km“ lenktynėse ir, galiu sakyti, kad jo techninių savybių pakanka laimėti, bet jis tikrai nėra greičiausias. Todėl teigti, kad taikomės į pirmąją vietą bendroje įskaitoje, gali būti arogantiška, tačiau mes vienareikšmiškai taikomės į pirmąją vietą savo automobilių klasėje.
O pirmoji vieta bendroje įskaitoje būtų nuostabu, tačiau suprantame, kad ir kitos komandos taip pat ruošiasi, skaičiuoja, analizuoja ir sulig kiekvienais metais tobulėja.
