Mergina teigė, kad atsisėdusi prie automobilio vairo neleidžia sau atsipalaiduoti, o sukaupia visas jėgas ir bando pagerinti savo pačios rezultatus. Liveta sutiko prisidėti prie LASF iniciatyvos, kuria siekiama supažindinti visuomenę su aktyviai autosporte dalyvaujančiomis moterimis.
– Liveta, kaip atrodė tavo pažintis su autosportu?
– Mane nuo pat vaikystės labai žavėjo motociklai. Kai man suėjo 16-iolika metų vieną net gavau dovanų. Kurį laiką važinėjausi motociklu, kol susidomėjau motokrosu ir užsinorėjau dalyvauti varžybose, tačiau tėvai su tuo nesutiko ir nusprendė nupirkti man automobilį. Matyt, tai ir buvo pirmasis žingsnis link mano pažinties su autosportu – pradėjau važinėti, pabandžiau sudalyvauti varžybose ir likau be galo sužavėta. Taigi, šiuo metu automobilių sportu užsiimu 4 metus.
– Kokia autosporto disciplina šiuo metu užsiimi ir kodėl?
– Šiuo metu dažniausiai dalyvauju mėgėjiškame automobilių slalome, nes tai yra finansiškai prieinamiausia automobilių sporto šaka. Taip pat, pirmą kartą šiais metais save išbandžiau žiede, Kačerginės „Nemuno žiede“ vykusiame „CBet Ring Challenge“ renginyje.
Buvo trys užvažiavimai pirmuose dvejuose važiavimuose turėjau techninių gedimų, juos sėkmingai pašalinus važiavau trečiame, viskas klostėsi gerai, geriausio rato laikas 1:39.145 važiuojant tokioje trasoje pirmą kartą savo laiku esu patenkinta. Tai buvo tikrai įdomi ir įtraukianti patirtis.
– Tavo nuomone, kokių asmeninių savybių reikalauja autosportas?
– Aš manau, kad visos autosporto disciplinos reikalauja to paties – ištvermės, ryžto, pasitikėjimo savimi ir didžiulės kantrybės.
– Iš sportininkų tenka girdėti, kad kiekvienas finišas varžybose jau yra laimėjimas, nepriklausomai nuo rezultato. Sutinki su šia mintimi? Ką tau reiškia laimėjimas?
– Taip, kiekvienas finišas jau yra laimėjimas. Dalyvaudama varžybose aš nesistengiu aplenkti kitų dalyvių, aš stengiuosi konkuruoti pati su savimi – vis gerinti savo asmeninius rezultatus. Važiuodama trasoje neleidžiu sau atsipalaiduoti ir į kiekvieną pasirodymą dedu didžiules pastangas tam, kad pati sau įrodyčiau, jog galiu dar geriau.
– Kaip įprastai atrodo tavo pasiruošimas varžyboms?
– Varžyboms aš ruošiuosi iš anksto. Man pasisekė, kad turiu patį geriausią asmeninį mechaniką – savo tėtį, su kuriuo kartu apžiūrime automobilį, jeigu reikia – sutvarkome, susidedame svarbias detales ir įrankius, kurių gali prireikti varžybų metu. Prieš varžybas iš vakaro stengiuosi fiziškai nepervargti, labiau koncentruojuosi į psichologinius dalykus, stengiuosi išsikelti sau aukštesnius tikslus.
– Ilgą laiką vyravo stereotipas, kad automobilių sportas – vyriškas užsiėmimas. Kaip manai, ar šis stereotipas jau išnyko?
– Net neabejoju, kad šis stereotipas sparčiai nyksta. Kiekvienose varžybose pastebiu vis daugiau moterų, kurių gretos, manau, kad dar labiau didėtų, jeigu jos būtų labiau skatinamos išbandyti autosportą. Ne kartą esu pati patyrusi nusivylimų, kai sugesdavo automobilis arba, kad ir kiek pastangų įdėčiau, bet varžybose vis tiek nesiseka ir galutiniame rezultate pamatau ne tokį savo rezultatą, kokio tikėjausi. Atrodo, kad lengviausia viską mesti, tačiau pasakau sau, kad šiandien tiesiog ne mano diena, pailsiu ir dirbu toliau. Pradedant savo karjerą autosporte svarbu suvokti, kad tokių dienų tikrai bus, bet svarbiausia – nenuleisti rankų.
– Kas yra tavo pavyzdys autosporte?
– Negalėčiau išskirti kažkokio konkretaus pavyzdžio, turbūt jo neturiu. Kaip ir minėjau, kaskart trasoje stengiuosi pranokti savo pačios rezultatą.
– Ką patartumėte moterims, besidominčiomis galimybe prisidėti prie automobilių sporto?
– Moterims patarčiau mesti šalin visas baimes ir išdrįsti pabandyti!