Mažiausiai 8 milijonai eurų su sąlyga, kad esi vienas talentingiausių vairuotojų pasaulyje – tokią kainą atskleidžia Raconteur.net pakalbintas „Mercedes GP“ F-1 komandos akcininkas Toto Wolffas. Jis ne vieną jauną lenktynininką yra atvedęs į F-1 iš žemesnės grandies lenktynių.
„Jeigu kas nors yra talentingas, labai talentingas, turi išleisti apie milijoną eurų kartingo lenktynėms vaikystėje ir paauglystėje. Po to reikia bent vieną sezoną važiuoti F-4 ar „Formula Renault“ serijoje, kas kainuoja apie 350 tūkst. eurų. Norint tinkamai pasiruošti, reikėtų poros sezonų F-3 serijoje – kiekvienas jų kainuoja 650 tūkst. Eur. Tai – tik lenktynininko karjeros pradžia, su sąlyga, kad esi nepaprastas talentas“, – sako T. Wolffas.
Jo teigimu, prieš patenkant į F-1, reikalingas bent vienas sezonas GP2 lenktynių serijoje, kuris kainuoja 1,5 mln. Eur.
„Iš viso turi 5 milijonus eurų ir dar nesi F-1 komandoje. Kad gautum vairuoti, turi rasti dar 3 milijonus. Galima sakyti, kad kalbame apie 8 milijonus eurų F-1 lenktynininko karjeros pradžiai“, – skaičiavo žymus investuotojas iš Austrijos.
Specialistas pažymėjo, kad tokia kaina galioja tik vienu atveju – jeigu žmogus yra išskirtinis talentas, minėtose lenktynėse finišuoja prizinėse pozicijose ir yra pasiryžęs daug dirbti.
Talento, darbo ir pinigų trikampis
Lietuvos automobilių sporto profesionalai sutinka, kad šioje srityje be pinigų nepasieksi nieko – tai yra techninė sporto šaka, kurioje reikia ne tik tobulėti pačiam, bet ir išlaikyti aplink esančių žmonių komandą.
Šitame sporte visuomet viskas prasideda nuo pinigų. Čia ne krepšinis ar futbolas, kur kamuolį net iš skudurų gali susisukti.
„Šitame sporte visuomet viskas prasideda nuo pinigų. Čia ne krepšinis ar futbolas, kur kamuolį net iš skudurų gali susisukti“, – įsitikinęs Darius Grinbergas, kartingo komandos „Columbia Racing by WTR“ vadovas. Šios komandos nariai, paaugliai lietuviai, lenktyniauja Lenkijos ir Lietuvos kartingo čempionatuose.
Jis neslepia, kad vairuotojo talentas šiame sporte svarbus, tačiau toli gražu nėra svarbiausias. Jeigu nebus pinigų, niekada nesužinosi, ar žmogus turi talentą lenktyniauti. Pasak D.Grinbergo, ar žmogus turi lenktynininko gyslelę, ar ne, sužinoti galima, tačiau be pinigų to nepadarysi.
„Talentas šiuo atveju tik kaip pipirai ant kepsnio. Gali suvalgyti ir be jų, bet su jais skaniau“, – reziumavo „European Le Mans series“ ištvermės lenktynėse dalyvaujančiai komandai „SVK by Speed Factory Racing“ vadovaujantis Dalius Steponavičius.
Ispanijos komandai vadovaujantis vyras teigė, kad jauni lenktynininkai kartais be reikalo įsivaizduoja, jog vienintelis kelias yra F-1. Kitas galimas kelias – pasaulio ištvermės lenktynių serija („World Endurance Series“), kurios vienas iš etapų yra 24 valandų Le Mano lenktynės.
„Tapti vienu iš gamyklinių komandų vairuotojų čia nereikalauja tiek finansinių resursų, kaip kelias į F-1, o lenktyniavimo prasme WEC yra patrauklesnė negu F-1 – tą parodo buvusių ir esamų F-1 lenktynininkų noras dalyvauti 24 val. lenktynėse. Jaunų lenktynininkų tėveliams reikėtų samdyti vadybininkus, kurie nori ne susikrauti greitą kapitalą, o tuos, kurie nepūsdami garbanotų pasakų apie F-1 atvestų jų atžalas į profesionalų sportą“, – patarė aštuonerius metus automobilių sporto komandai iš Ispanijos vadovaujantis D.Steponavičius.
Darbas reikiama linkme
Lenktynininko talentas yra neišmatuojamas, o pinigų gauti galima įvairiausiais būdais. Tačiau trečias lenktynininko karjeros trikampio kampas, darbas, išmatuojamas paprasčiau. Pasak D.Grinbergo, už darbo kiekį ne ką mažiau svarbi yra jo kokybė.
„Jeigu bus talento ir pinigų, juos labai greitai gali nužudyti darbas netinkama linkme. Dažnai matau situacijas kartinge, kai „treniruojasi“ vaikai dulkėse, suka ratus vieną po kito. Kas iš to? Tik aptarnaujantiems pinigai kapsi. Ar kas iš „trenerių“ duoda skaityti teorinės literatūros? Ar kas moko dirbti su telemetrija?“ – klausė kartingo komandos vadovas.
Kartingo sportas yra kiekvieno lenktynininko pradžiamokslis, tad čia gaunamos žinios yra itin svarbios. D.Grinbergas teigė, kad gebėjimas tinkamai analizuoti įvairius treniruočių ar lenktynių metu gautus duomenis yra būtinas kiekvienam automobilių sportui rimtai užsiimti norinčiam žmogui.
Šiai minčiai pritarė ir Ignas Gelžinis, prieš savaitę šventęs pergalę „Eneos 1000 km“ lenktynėse ir šiemet lenktyniaujantis Didžiosios Britanijos „Porsche Carrera Cup GB“ čempionate.
„Gali būti koks nori talentingas, bet jei visi turės tiesiog geresnę techniką, geresnius inžinierius ar geresnius kitus komandos vairuotojus, galėsi būti koks nori vunderkindas, bet būsi gale. Ne dėl to, kad nepavairuoji, bet galbūt dėl to, kad analizuodami telemetrijos duomenis geresnių komandų vairuotojai rado, kur pagreitėti, o tu taip ir likai pats su savimi“, – sakė I.Gelžinis.
Žiūrėjimas į kompiuterio ekraną ir ten pateiktų duomenų analizė itin svarbi jauniems lenktynininkams, kurių tėvai kartais patiki, kad kartingas turi techninių problemų ir todėl jų vaikas nevažiuoja greitai.
„Su telemetriniu duomenų rinkimu kartinge yra niuansų. Jeigu važiuoji vienas, tuomet visos kreivės tik tam tikrose situacijose gali padėti problemas išspręsti. Jeigu važiuoja bent du vienodo pajėgumo vairuotojai, dedi kreives vieną ant kitos ir matai, kas ką darė ir kur darė. Paprastai vienas klaidas daro vienoje, kitas – kitoje vietoje. Jeigu vairuotojai sugeba reaguoti į tai, labai lengva jų klaidas taisyti ir, svarbiausia, – jų tėveliai mato, kad ne motoras „neveža“, o atžala grybauja“, – juokavo D.Grinbergas.
„Columbia Racing by WTR“ komandos vadovas teigė, kad seniai atsisakė praktikos trasoje sukti ratus – nėra prasmės. Jo manymu, reikia arba treniruotis geroje trasoje kartu su kitais greitais lenktynininkais, arba sėdėti namie ir skaityti teorinę literatūrą.
„Pedalų ir vairo jutikliai padėjo išgydyti tam tikras ligas. Kartais tų ligų vairuotojai nepripažįsta, bet kai pamato skaičius ir kreives – niekur dingti jau negali“, – šypsojosi kartingo specialistas.