TR1 klasėje važiavę Jonas Paičius, Tomas Sangavičius ir Pavelas Dzianisau užėmė septintąją vietą. PROTO klasėje varžėsi net du lietuviški ekipažai - Ričardas Malaiška kartu su Vaidotu Paškevičiumi su BBR-3 iškovojo šeštąją vietą, o Andžejui Dzikevičiui ir Vitoldui Dzikevičiui su TRT-Evo rezultatai lėmė aštuntąją vietą.
Šių metų Ladogos varžybų komisaras Audrius Sutkus lietuvių pasirodymą varžybose vertina labai teigiamai. A. Sutkus primena, kad keletą metų kraštiečiai nebuvo aktyvūs Ladogos varžybų dalyviai – ketverius metus nei vienas lietuvių ekipažas nevažiavo Ladogoje. O konkurentai tuo metu sėkmingai tobulino įgūdžius ir didino atotrūkį.
„Svarbu suprasti, jog Lietuvoje ar kaimyninėse valstybėse patirties, reikalingos būtent Ladogos pelkėms ar akmenuotoms vietovėms, įgyti nėra kaip, - mano A. Sutkus. - Visgi lietuvaičiai sugebėjo pasiruošti automobilius ir parodyti gerus rezultatus. Dabar belieka dalyvauti, kaupti patirtį ir kas metai kopti rezultatų lentelėse aukštyn.“
Atgaivintos „Moto“ įskaitos trasas vertinantis Aidas Bubinas pastebi, kad jis asmeniškai tikėjosi daugiau purvo ir pelkių: „Sušlapti ir išsipurvinti buvome pasiruošę ir tokiose vietose mums pavykdavo atsilošti daugiau laiko negu greituosiuose ruožuose, nes negaliu nepastebėti, kad lyderiai važiuoja tikrai techniškai ir greitai.“
Vertinant konkurentus, išryškėjo nemenkas skirtumas navigaciniuose įgūdžiuose.
„Tikslių žemėlapių, panašu, kad neturėjo niekas, taigi tie, kurie namų darbus paruošdavo geriau, turiu omeny, pastudijuodavo visus prieinamus žemėlapius, tiems akivaizdžiai ir sekėsi geriau. Atkreipsiu dėmesį, - pabrėžia Aidas - kad pirmąsias tris vietas užimantys motociklų ekipažai yra iš Sankt Peterburgo, kurio apylinkėse ir vyko varžybos. Taigi čia yra tikrai nemenkas pranašumas. Pirmosios dienos instruktažo metu vietinių motociklistų, dalyvaujančių varžybose, užduodami klausimai akivaizdžiai parodė, kad jie puikiai pažįsta šias vietas, ne vieną kartą yra treniravęsi ir galbūt net tobulinę įgūdžius vietose, per kurias ėjo varžybų trasos.“
-
„Ladoga 2015“: vieni lietuviai kyla aukštyn, kitus kamuoja gedimai
-
Aidas Bubinas ir Mindaugas Aškelėnas braunasi link greičiausiųjų trejetuko
-
Vienam lietuvių ekipažui „Ladoga 2015“ varžybos pasibaigė anksčiau laiko
-
Lietuviai įsibėgėja Ladogoje: Aidas Bubinas su Mindaugu Aškelėnu ketvirtadienį – pirmi
Atsižvelgiant net ir į tokį vietinių motociklistų pranašumą, lietuvaičiai visas varžybas demonstravo puikų važiavimo tempą ir pavyzdinius orientavimosi sugebėjimus. Iki paskutiniųjų dienų įtemptai kovodami iškopė ir išsilaikė ketvirtojoje bendrosios įskaitos pozicijoje, tačiau priešpaskutinę varžybų dieną techniniai gedimai jiems pakišo koją.
Tą dieną laukė ilgas, virš 200 kilometrų pervažiavimas iki specialiojo ruožo. Sugedus techniniam automobiliui, kuriuo buvo pervežami motociklai, lietuvaičiams nepavyko laiku pasiekti starto ir dėl to buvo gauta didelė laiko bauda, nubloškusi juos į penktąją vietą bei eliminavusi iš kovos dėl trečiosios.
Šiose varžybose į startą leidžiama vėluoti iki trisdešimties minučių ir vėlavimo atveju už kiekvieną pavėluotą minutę skiriamos baudos. Tuo tarpu pavėlavus daugiau nei trisdešimt minučių, startuoti iš viso nebeleidžiama ir skiriama maksimali laiko bauda.
Ladogos trasos
Ladogos ežeras yra didžiausias Europoje. Jo perimetras siekia 1000 kilometrų, todėl vietų, kur sudėlioti bekelės varžybų trasas, tikrai yra. Organizatoriai kiekvienais metais stengiasi atrasti išskirtines vietas dalyvių ir jų technikos išbandymams. Kaip pastebi Aidas Bubinas, šių metų „Moto“ klasės trasos „buvo tikrai įvairios, kiekvieną dieną turėjo savo išskirtinumą ir akcentą. Tai suteikė pačioms varžyboms ir dalyviams smagumo bei neleido atsipalaiduoti.“
Organizatoriai turbūt nenorėjo išgąsdinti „Moto“ klasės dalyvių ir nemurkdė jų iki rankenų
Visgi atgaivintoji motociklų įskaita šiais metais toli gražu neišgąsdino dalyvių. „Tikėjausi sunkesnių varžybų, nes pats „Ladoga Trophy“ pavadinimas ir asociacijos, kurios kyla ištarus šį žodžių junginį, nuteikia tikrai dideliems sunkumams ir išbandymams. Bet organizatoriai turbūt nenorėjo išgąsdinti „Moto“ klasės dalyvių ir nemurkdė jų iki rankenų. Be abejo, ne visiems dalyviams trasos atrodė lengvos, nes kai kurie ekipažai jas įveikinėdavo net kelis kartus ilgiau negu mes! Visgi, manau, kad kitais metais trasos motociklistams bus parinktos sunkesnės ir Ladogos iššūkis „Moto“ klasėje įgaus savo vertę“ - pastebi Aidas Bubinas.
Tuo tarpu Audrius Sutkus, komentuodamas visureigių trasas Ladogos varžybose, akcentuoja, jog „kiekvienais metais pačių automobilių galimybės auga, vadinasi, trasos turi vytis automobilius. Trasų sudėtingumas vis kyla ir įdomu, kada bus pasiekta riba, kai dar sudėtingiau padaryti jau bus nebeįmanoma.“
