Preliminariais duomenimis, incidentas įvyko dėl prastos stabdymo zonoje esančio asfalto dangos. Ketvirčio mylios (402,336 metrų) atstumą įveikti greičiau nei per 9 sekundes galintis automobilis po finišo skriejo beveik 260 km/val. greičiu, kai pataikęs į nedidelę duobę šoktelėjo ir prarado stabilumą. Parašiutu stabdomo „Jezomobilio“ pilotui nepavyko suvaldyti, todėl po akimirksnio automobilis pradėjo vartytis. Šiurpiai atrodžiusios avarijos metu J. Chmelevskiui lūžo abiejų rankų kaulai ir buvo stipriai sumuštas visas kūnas. Pirmadienį sportininkas buvo operuojamas.
Su nelaimėliu ligoninėje bendravęs Ježio bičiulis Tadas Ivanauskas iš sportinių automobilių dirbtuvių „RaceTech“ (čia dirbantys meistrai kūrė „Jezomobilį“) pasakojo, kad vyras jaučiasi taip gerai, kaip tik įmanoma po tokios didelės avarijos. J. Chmelevskis pasidžiaugė, kad originalios bolido konstrukcijos ir saugos lankai išlaikė milžinišką krūvį, o pilotui skirta erdvė liko nepažeista. Rankos lūžo tik todėl, kad iki paskutinės akimirkos tikėdamas suvaldyti automobilį, sportininkas buvo įsikibęs vairaračio, o ne sukryžiavo ant krūtinės, kaip kad rekomenduoja saugos specialistai.
Iš vamzdelių suvirintas bolidas po avarijos greičiausiai keliaus į metalo laužą. Šiuo automobiliu, 100 km/val. greitį pasiekiančiu maždaug per 2 sekundes, 2014-aisiais J. Chmelevskis buvo pasiekęs Lietuvos greičio rekordą ir klasikinę ketvirčio mylios distanciją įveikęs per 8,93 sekundės. Nors bolidas išoriškai panašus į „VW Corrado“ iš originalios mašinos čia buvo likęs tik 2.0 litrų darbinio tūrio variklio blokas. Visų varančių jų ratų pavarą turintis automobilis po keletą metų trukusio konstravimo ir tobulinimo maratono generavo maždaug 1000 AG galią. Tiksliai išmatuoti šiuos parametrus Lietuvoje nebuvo įmanoma.
