Linas Ramoška yra Lietuvos automobilių sporto federacijos „Drifto“ komiteto pirmininkas bei įvairių autosporto renginių organizatorius.
– Linai, kas buvo geriausias lietuvis lenktynininkas 2016-aisiais?
Dainius Matijošaitis ne tik siekia rezultatų, bet ir viešina mūsų mylimą sportą iš vidaus, todėl su žodžiu „lenktynininkas“ jis man siejasi labiausiai
– Žodis „Geriausias“ šiuo atveju turbūt negali atspindėti „parodžiusio geriausius rezultatus“, nes tokiu atveju reiktų apsiriboti šių metų čempionų tarpu. Žmogumi, kuris šiemet man labiausiai imponavo kaip lenktyninkas, aš, net gana netikėtai sau, turėčiau pavadinti Dainių Matijošaitį. Ilgų distancijų varžybos, startai „Autoplius Fast Lap“ yra puiki sportinė dalis, tačiau mano galva neatsiejama ir jo komunikacija apie patį sportą, jo prisiimta rolė „ENEOS 1000 km“ lenktynėse Palangoje. Jis ne tik siekia rezultatų, bet ir viešina mūsų mylimą sportą iš vidaus, todėl su žodžiu „lenktynininkas“ jis man siejasi labiausiai.
– Kas buvo geriausias jaunas lietuvis lenktynininkas (iki 21 m.)?
– Kasparas Navickas. Nors kol kas tikrai per mažai pasakojantis apie savo nuotykius stipriai augančiame ralio-kroso pasaulyje (gal labiau ne taip, kaip aš tai įsivaizduočiau darant tinkamai), tačiau aš nuosekliai seku jo startus ir rezultatus bei tikiuosi, jog kitam sezonui komanda pradės stipriau dirbti su savo matomumu ir komunikacija, tuomet Kasparo rezultatais ar bent istorijomis galėsime dalintis visi.
– Kas vertas Lietuvos automobilių sporto veido titulo ir labiausiai prisidėjo prie šio sporto garsinimo šalyje?
– Išskirtinio naujo proveržio čia nematyti – Benediktas Vanagas vis dar yra žinomiausias Lietuvos autosporto žmogus, kuriam šis titulas po truputį virsta tik „backgroundu“ (fonu) jo, kaip visuomenės veikėjo, portrete. Labai tikiuosi, jog daugiau pilotų pradės sekti jo pėdomis.
– Geriausias Lietuvoje vykęs automobilių sporto renginys?
– Šis mano atsakymas labai labai nustebins, bet nepaisant visko – „Autoplius Lietuvos drifto čempionato“ etapas „ENEOS 1000 km“ lenktynėse Palangoje.
Kodėl? Nes nepaisant visų padarytų organizacinių klaidų, netikėtos varžybų pabaigos ir po to sekusio „skandalo“, po pakankamai ilgo laiko aš žiūrėjau į drifto varžybas ir jaučiau masyvius šiurpuliukus nugaroje. Efektas, kai d šimtus arklio galių vadeliojantys pilotai skrieja dideliu greičiu, slysdami šonu tarp siaurų atitvarų ir tu esi per 5 metrus nuo to – nepakartojamas ir netikiu, kad kur nors kitur žiūrovas gali pasikrauti tokios energijos.
Taip, tai sumautai nepasisekęs etapas, bet vien dėl to jausmo ir artumo aš tikiu, kad kitų metų etapas suspindės – klaidos, kurias reikia ištaisyti aiškios, tad viskas gali būti tik geriau.
Ketvirtadienį skaitykite Lietuvos autokroso lenktynininko Pauliaus Pleskovo nuomonę.
