Mantas Babenskas – Lietuvos automobilių sporto federacijos (LASF) ralio komiteto narys.
– Mantai, kas buvo geriausias lietuvis lenktynininkas 2016-aisiais?
– Šiemet tai ir vėl klausimas, kurio nesinori gauti, nes vienareikšmio favorito neturiu. Pavyzdžiui, latvių, estų ar lenkų metų lenktynininkus įvardinčiau nemirktelėdamas, juolab, kad jie visi būtų iš ralio. Su lietuviais sudėtingiau. O aš ir vėl labai norėčiau, kad mūsiškis metų lenktynininkas būtų ralistas. Tačiau mano nuomone, šiemet geriausiu šių metų lietuviu lenktynininku verčiausias būti Gustas Grinbergas, kuris šiemet savo klasėje užėmė 2 vietą „ROK Cup International“ varžybose.
Jei vis dėlto tektų rinkti ralistus, tai mano favoritas visais ratais varomų automobilių įskaitoje būtų savo tempą suradęs ir toliau greitėjantis Vaidotas Žala, o dviem ratais varomų automobilių įskaitoje – Jonas Pipiras, įveikęs gerokai galingesne technika važiavusius varžovus. Vis dėlto, pripažįstu, kad tarptautiniu mastu G. Grinbergo pavardė šiemet nuskambėjo garsiausiai.
– Kas buvo geriausias jaunas lietuvis lenktynininkas (iki 21 m.)?
– Vienareikšmiškai Gustas Grinbergas dėl anksčiau išvardintų priežasčių. Juolab, kad jis dar ir gerokai jaunesnis, todėl turi perspektyvą dar ne kartą pelnyti šį apdovanojimą.
– Kas vertas Lietuvos automobilių sporto veido titulo ir labiausiai prisidėjo prie šio sporto garsinimo šalyje?
– Šis klausimas sudėtingesnis nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio, nes labai sunku pasverti konkretaus žmogaus indėlį bendroje skalėje. Iš vienos pusės – yra daugiausiai viešojoje erdvėje matomų žmonių, kurie taipogi įgyvendina ir reikšmingus visuomeninius projektus, bet taip pat turime ir tokių, ant kurių pečių laikosi didelė dalis mėgėjiško autosporto. Tačiau pastarieji nebūtinai yra žinomi plačiajai auditorijai.
Pernai metais savo balsą skyriau bendrai Benediktui Vanagui ir Jonui Dereškevičiui. Šių žodžių neatsiimu ir dabar. Tačiau šiemet norėčiau atskirai paminėti Lietuvos automobilių sporto federacijos prezidentą Romą Austinską. Jis ne tik yra Lietuvos automobilių sporto pirmasis asmuo, bet ir atlieka išties didelį darbą strateginių sprendimų klausimais.
Galbūt visuomenėje apie juos nėra girdima tiek daug, kiek, mano nuomone, turėtų – tačiau noriu pridurti, kad dalis atliktų darbų taip pat nėra ir vienadieniai, o savo grąžą duos tik praėjus kuriam laikui. Taigi, tai nėra vien pliusai šiai kadencijai, bet realus rūpinimasis automobilių sportu ir jo ateitimi.
– Geriausias Lietuvoje vykęs automobilių sporto renginys?
– Aš ir vėl savo balsą atiduodu „Autoplius Fast Lap“ renginių serijai, tačiau šiais metais dėl vienos konkrečios priežasties. O ji yra tokia: kada kurios nors sporto šakos atstovai skundžiasi visuomenės susidomėjimo trūkumu autosportu, pirštu parodoma į šia varžybų seriją ir klausimas paprastai būna atsakytas.
Akivaizdu, kad ne visos šakos turi tą pačią dirvą, kurioje augina savo darbo vaisius. Ryškiausias to pavyzdys yra trumpų distancijų žiedinės lenktynės, kuriose taip ir neįvyksta renesansas, nors jos tiesiogiai susijusios su neįtikėtino dėmesio sulaukiančiomis greitojo rato varžybomis.
Bet aš manau, kad „raupsuotųjų“ sporto šakų nebūna. Skyrus laiko, entuziazmo ir kryptingo darbo bendrai sudėjus, bet kurią iš jų galima padaryti patraukią ir įdomią.
Pavyzdžiui, Europos ralio krosas, kuris iki tol buvo palyginti lokaliai žinoma šaka ir tokia liko iki tol, kol nepritaikytas amerikietiškas požiūris į šio sporto vystymą bei komunikaciją. Todėl garantuoju, kad jei su tokia pat iniciatyva būtų imtasi visų sporto šakų, tikrai įvyktų esminis milžiniškas šuolis Lietuvos automobilių sporte. Didžiausią tokią iniciatyvą matau būtent „Autoplius Fast Lap“ serijoje.
Antradienį skaitykite pokalbį su Baltijos šalių KZ2 klasės kartingo čempionu Pauliumi Paškevičiumi.
