Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Metų lenktynininko rinkimai. Manto Babensko mintys

15min.lt tradiciškai organizuoja Metų lenktynininko rinkimus. Apklausus Lietuvos automobilių sporte žinomus ir šioje srityje nusimanančius žmones, bus išaiškinti geriausias 2015-ųjų Lietuvos lenktynininkas, perspektyviausias lenktynininkas (iki 21 m.), Lietuvos automobilių sporto veidas, labiausiai prisidedantis prie jo populiarinimo, ir geriausias lietuviškas automobilių sporto renginys.
Mantas Babenskas
Mantas Babenskas / Edgaro Buiko nuotr.

Mantas Babenskas – Lietuvos automobilių sporto federacijos Ralio komiteto narys bei vaikščiojanti automobilių sporto, o ypač ralio, enciklopedija.

– Mantai, kas buvo geriausias lietuvis lenktynininkas 2015-aisiais?

– Šiemet tai labai sudėtingas klausimas. Jei pernai favoritas buvo ryškus, tai šiemet yra pakankamai daug lenktynininkų, kuriuos galėčiau išskirti.

Mano nuomone, svarbus ne tik rezultatas konkrečioje sporto šakoje, bet ir kontekstas, kuriame jis pasiektas. Todėl savo balsą šiemet atiduodu Ignui Gelžiniui, kuris tapo „Porsche Carerra Cup GB“ nugalėtoju „Pro-Am1“ klasėje ir kartu su komandos draugais nugalėjo „Eneos 1000 km“ lenktynėse Palangoje.

Tuo tarpu vertinant iš ralio virtuvės pusės, mane labai džiugina Dominyko Butvilo tarptautiniai rezultatai, Martyno Samsono nutrūktgalviškumas (gerąja prasme) bei Vaidoto Žalos progresas.

Organizatorių nuotr./Vaidotas Žala
Organizatorių nuotr./Vaidotas Žala

– Kas buvo perspektyviausias lietuvis lenktynininkas 2015-aisiais (iki 21 metų)?

– Kad ir kaip norėčiau, jog mano favoritas būtų iš automobilių ralio pasaulio, tačiau kol kas jaunąjį talentą čia dar turime užsiauginti. Iš perspektyviausių sportininkų šioje amžiaus grupėje matau ralio kroso lenktynininką Kasparą Navicką ir kartingo lenktynininką Roką Baciušką.

Kartingų sporte turime ir daugiau išties perspektyvių lenktynininkų. Linkiu, kad jų progresas nesustotų ir vieną dieną turėtume savo Robertą Kubicą.

– Kas vertas Lietuvos automobilių sporto veido titulo, labiausiai prisidėjo šį sportą garsindamas šalyje?

– Išskirčiau dvi ryškias asmenybes, daugiausiai formuojančias Lietuvos automobilių sporto veidą, kurį matome šiandien. Renkuosi du kandidatus todėl, kad abu atlieka skirtingą darbą.

Jonas Dereškevičius – tai tarptautinio kalibro, aukščiausio laipsnio juodojo diržo bei daugiausiai žvaigždučių automobilių sporte verta asmenybė

Pirmasis tai Benediktas Vanagas, apie kurio pasiekimus plačiau pasakoti, ko gero, nereikia. Tačiau Benediktas ne tik pats garsina sportą, bet ir yra gyvas pavyzdys ir visiems kitiems lenktynininkams, kaip vykdomi profesionalūs viešieji ryšiai. Jei dar visai neseniai mažai kas suprato to svarbą, tai dabar kartelė užkelta aukštai – dauguma ryškesnių sportininkų patys rūpinasi pranešimais spaudai, dalyvauja įvairiuose projektuose ir leidžia apie save žinoti visuomenei užuot iš dangaus nukrentant laukę, kol apie juos kas nors parašys ar parodys per televiziją. Sunku pasakyti, kokį automobilių sportą matytume šiandien, jei Benediktas būtų pasirinkęs kitą veiklos šaką savo sugebėjimams realizuoti.

Antrasis kandidatas – profesionalus automobilių sporto treneris Jonas Dereškevičius. Tai tarptautinio kalibro, aukščiausio laipsnio juodojo diržo bei daugiausiai žvaigždučių automobilių sporte verta asmenybė. Jonas yra prisidėjęs prie absoliučios daugumos sportininkų pasiekimų, apie kuriuos kalbame dabar ir kalbėsime po daugelio metų. Jis yra įdėjęs daugiausiai darbo, kad turėtume tokius Lietuvos sportininkų rezultatus, kuriais dabar galime didžiuotis. Be to tai yra žmogus, kurio sukauptos žinios neapsiriboja vien techninių sporto šakų subtilybėmis. Psichologijos ir filosofijos išmanymas jam suteikia galimybes ne vien ugdyti jaunųjų sportininkų įgūdžius trasoje, bet ir būti pavyzdžiu gyvenime.

– Geriausias lietuviškas automobilių sporto renginys 2015-aisiais?

– Numeriu vienas įvardinčiau ne konkretų renginį, o jų seriją. Šiemet savo balsą atiduodu „Autoplius Fast Lap“ už tai, kad jį organizuojančiai komandai pavyko sukurti ne šiaip sau lenktynes, o tikrą šventę, judėjimą, kultūrą ir reiškinį viename.

Lyginant su kitais ryškiais automobilių sporto renginiais, renginio vieta nėra tokia patogi, vykdymo sąlygos dažnai būna komplikuotos, o savo tikslinę auditoriją per savo trumpą istoriją reikėjo užsiauginti patiems. Pridėčiau dar ir komplimentą už tai, kad ši serija potencialius „gatvės lenktynininkus“ nukreipia savo sugebėjimus realizuoti uždaroje trasoje ir po truputį ugdo jų sąmoningumą. Taip pat skatina naujų dalyvių atsiradimą ir kitose sporto šakose, ypač po truputį ant kojų besistojančiose žiedinėse lenktynėse.

Na, o jei reikėtų vertinti ralio renginius, išskirčiau šiemet labai profesionaliai organizuotus etapus Kelmėje bei Elektrėnuose. Jiems skyrus daugiau resursų didinti patrauklumą ne tik sportininkams, bet ir žiūrovams bei tokį lygį išlaikant kelerius metus, turėtume profesionaliausiai organizuotą ir daugiausiai populiarumo sulaukiantį Lietuvos ralio čempionatą per visą istoriją.

Penktadienį 15min.lt skaitykite Lietuvos ralio bei „žiedo“ lenktynininko Deivido Jociaus nuomonę.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?