Saulenis Pociūnas – automobilių sporto renginių vedėjas, komentatorius ir žurnalistas.
– Sauleni, kas buvo geriausias lietuvis lenktynininkas 2015-aisiais?
– Savo balsą atiduočiau Dominykui Butvilui. Vis dėlto didžiąją sezono dalį jis važiavo itin aukšto lygio varžybose, trečia vieta Europos čempionate, manau, objektyviai vertinant yra vertas pagarbos rezultatas. Smagu, kad Dominykas ir lietuviško ralio trasose randa laiko pasirodyti.
Nors labai džiaugiuosi ir už Vaidoto Žalos pergales. Turbūt po praėjusio sezono į brolių Žalų ekipažą net ir konkurentai ne visada labai rimtai žiūrėdavo, o šių metų Lietuvos čempionatą broliai baigė gražiomis pergalėmis... Jeigu Vaidotui seksis ir Dakare, manau, 2016-ieji bus jo metai.
– Kas buvo perspektyviausias lietuvis lenktynininkas 2015-aisiais (iki 21 metų)?
Turbūt net nereikia ginčytis, kad kito šalies automobilių sporto atstovo viešoje erdvėje tikrai nėra „tiek daug“
– Gal kiek avansu, bet balsuoju už Justą Jonušį. Kilusiam iš tokios lenktynių pergalėmis garsėjančios šeimos, turbūt logiška, kad Justas viską mėgina daryti teisingai. Gal čia ir tėvų numatyta kryptis juntama, tačiau treniruotis ir dalyvauti varžybose su pačiais pajėgiausiais daugelio Europos šalių kartingo meistrais – lygis... Ir rezultatų, tikėkimės, sulauksime. Sėkmės jam ir visiems kitiems jauniems lenktynininkams.
– Kas vertas Lietuvos automobilių sporto veido titulo, labiausiai prisidėjo sportą garsindamas šalyje?
– Net ir „googlinti“ turbūt nereikia – dažniausiai minima Benedikto Vanago pavardė. Kartais – gal net per dažnai. Bet jeigu jau kai kurios ministerijos rekomenduoja atkreipti dėmesį į šį lenktynininką – vadinasi, žmogus žinomas. Metų pradžioje jis tikrai neblogai pasirodė Dakare, o po to ryškesnių laimėjimų lyg ir nebuvo. Bet apie jį žino daugelis – turbūt net nereikia ginčytis, kad kito šalies automobilių sporto atstovo viešoje erdvėje tikrai nėra „tiek daug“...
– Geriausias lietuviškas automobilių sporto renginys 2015-aisiais?
– Nežinau, ar renginiu galima vadinti kartodoromo prie Elektrėnų atidarymą. Bet faktas, kad Lietuvoje atsirado nauja vieta, tinkama ir sportui, ir pramogai, unikalus atvejis per gerus du dešimtmečius. Juk iki šiol kartodromai galėdavo pasigirti nebent renovacija, bet trasos ir jų konfigūracijos likdavo senos. O čia – plyname lauke atsirado toks objektas, kuris, manau, dar ne kartą sukvies aukšto lygio sportininkus. Ir gal pagaliau iš kartingo į rimtų lenktynių pasaulį ateis naujos šio sporto žvaigždės.
O jeigu reikėtų įvardyti konkrečias lenktynes, tai balsą atiduočiau už „Eneos 1000 km“. Ten emocijų šiemet tikrai nestigo. Bet emocijų, pripažinkime, tikrai netrūko ir daugelyje kitų lenktynių... Vis dėlto 1000 km lenktynės išlaiko savo lygį. O sportinė dalis šiemet buvo verta tik geriausių įvertinimų.
Trečiadienį skaitykite interviu su Europos automobilių kroso čempionato antros vietos laimėtoju Pauliumi Pleskovu.
