„Tuo didžiuojuosi ir niekada nesigailėjau sugrįžęs. Galiu būti patenkintas savo pasirodymais ir tuo, kad per paskutinius trejus metus nuolat tobulėjau. Nepaisant to, tam tikru momentu ateina laikas atsisveikinti“, – pasakojo Schumiu vadinamas sportininkas po paskelbimo apie savo pasitraukimą.
Po pirmojo pasitraukimo iš F-1 1969-ųjų sausio 3 d. gimęs sportininkas sėdo ant motociklo – adrenalino fanatikas neilgai ištvėrė be lenktynių. Kelerius metus jis dalyvavo motociklų lenktynėse ir kasmet atstovaudavo Vokietijos rinktinei „Race of Champions“ varžybose.
Per 308 startus „Formulės-1“ lenktynėse M.Schumacheris pelnė 91 pergalę ir 68 „pole“ pozicijas – vokietis pirmauja sporto istorijoje pagal abu šiuos rodiklius.
Karjeros pradžia – kartingai
Kaip ir dauguma lenktynininkų, M.Schumacheris savo karjerą pradėjo nuo kartingų. Pirmą kartą į tokio tipo transporto priemonę vokietis atsisėdo būdamas vos ketverių. Sulaukęs vos šešerių, jis laimėjo pirmąjį kartingo čempionatą Vokietijoje savo klasėje.
Oficialiose kartingų varžybose M.Schumacheris pradėjo dalyvauti būdamas 12 metų, o 1983-aisiais tapo Vokietijos jaunių kartingo čempionu. Iki 1988-ųjų, kol persėdo į automobilius, Schumis tapo daugumos varžybų Vokietijoje ir Europoje čempionu.
1989-aisiais vokietis su WTS komanda debiutavo „Formulės-3“ lenktynėse, o jau po metų tapo šios serijos čempionu. Vėliau jis prisijungė prie ilgų distancijų „Formulės 3000“ lenktynėse dalyvaujančios komandos, kur pasiekė kelias pergales, o 1991-aisiais startavo ir Le Mano 24 val. lenktynėse. Čia su Karlu Wendlingeriu and Fritzu Kreutzpointneriu jis užėmė penktą vietą.
Debiutas F-1 – šlapioje trasoje
„Formulėje-1“ M.Schumacheris debiutavo 1991-ųjų sezono gale, kai „Jordan“ komandoje pakeitė Bertrandą Gachot. Pastarasis negalėjo pabaigti sezono, nes už chuliganizmą buvo dviems mėnesiams pasodintas į kalėjimą.
Jau debiutinėje kvalifikacijoje Schumis užėmė septintą vietą – aukščiausią tame sezone „Jordan“ komandos pasiektą poziciją. Belgijos „Spa“ trasoje vykusios kvalifikacijos metu lijo, o trasą M.Schumacheris mokėsi važiuodamas aplink ją dviračiu – tai buvo jo debiutas „Spa“. Lenktynėse jam nesisekė – dėl bolido gedimo vokietis pasitraukė jau pirmame rate.
Iškart po lenktynių savaitgalio su „Jordan“ komanda, Schumis pasirašė kontraktą su „Benetton“ ir tais pačiais 1991-aisiais iškovojo savo pirmuosius taškus pirmos formulės lenktynėse.
Jau 1992-aisiais M.Schumacheris įrodė, ko yra vertas – ant prizininkų podiumo tais metais jis lipo 8 kartus, o Belgijos „Spa“ trasoje, praėjus lygiai metams nuo debiuto, iškovojo pergalę. Sezoną jis pabaigė trečioje vietoje vairuotojų įskaitoje.
1994-ųjų sezoną vokietis pradėjo laimėdamas keturias lenktynes iš eilės. Trečiame to sezono etape, San Marino lenktynėse, žuvo du pilotai – Rolandas Ratzenbergeris ir iki tragiškos avarijos pirmavęs Ayrtonas Senna.
M.Schumacheris nemažino tempo viso sezono metu ir jau trečiame sezone iškovojo F-1 čempiono titulą. Tą patį pasiekimą jis pakartojo ir 1995-aisiais, o tų metų gale pasirašė kontraktą su kiekvieno „Formulė-1“ lenktynininko svajonių komanda – „Ferrari“.
1996-1999 metais M.Schumacherį persekiojo nesėkmių šleifas – kiekvieną sezoną jis nugalėdavo bent keliose lenktynėse ir likdavo per plauką nuo trečio čempiono titulo.
1999-aisiais, kovodamas su Mika Hakkinenu iš „McLaren“, M.Schumacheris vėl lipo jam ant kulnų bendroje vairuotojų įskaitoje, tačiau Didžiosios Britanijos lenktynėse patyrė stiprią avariją ir susilaužė koją. Dėl traumos jis negalėjo sportuoti daugiau nei tris mėnesius ir buvo priverstas pamiršti apie galimybes tapti čempionu.
2000-aisiais prasidėjo M.Schumacherio šlovės metai. Geriausia F-1 istorijoje komanda vadinamas kolektyvas – vairuotojai M.Schumacheris ir Eddie Irvine'as, komandos vadovas Jeanas Todtas (dabar – Tarptautinės automobilių federacijos prezidentas), technikos direktorius Rossas Brawnas bei inžinierius Roby Byrne'as pradėjo raškyti vaisius „Scuderia Ferrari“ komandai F-1 čempionate. Jų rezultatas – penki iš eilės M.Schumacherio iškovoti F-1 čempiono titulai bei šešios iš eilės konstruktorių taurės (1999-2004 m.). Abu šie pasiekimai – rekordiniai nuo 1950-ųjų istoriją skaičiuojančiose „Formulės-1“ lenktynėse ir kol kas nėra pagerinti.
2005-2006 metais M.Schumacheris ir „Ferrari“ sulaukė stiprios konkurencijos iš „Renault“ – tais metais ypač greitą bolidą sukonstravusi komanda dukart tapo konstruktorių taurės nugalėtoja, o jos pilotas Fernando Alonso – F-1 čempionu. Beje, F.Alonso nuo 2010 metų atstovauja tai pačiai „Ferrari“ ekipai.
2006-ųjų pabaigoje M.Schumacheris paskelbė apie karjeros F-1 pabaigą, tačiau toliau liko „Ferrari“ komandoje ir patardavo inžinieriams ruošiant bolidus.
2010-aisiais M.Schumacheris paskelbė grįžtantis į pirmosios formulės lenktynes – jam vietą rezervavo „Mercedes GP“ komanda, kurioje dirbo geras Schumio draugas iš „Ferrari“ laikų R.Brawnas. Sugrįžimas vokiečiui nebuvo sėkmingas – jis neiškovojo nei vienos pergalės ir galutinai baigė karjerą pasibaigus 2012-ųjų sezonui.
