Laimi tas, kas surenka mažiau baudos taškų
Surinkę tik 960 baudos taškų ralyje triumfavo Belgijos Michel Decremer ir Jennifer Hugo duetas, vairavęs „Opel Ascona 400“.
Iš Lietuvos atstovų, kaip ir tikėtasi, geriausiai sekėsi didžiausią, jau net septynių ralių patirtį turinčiam Karoliui Raišiui su šturmanu Ovidijumi Meilūnu, kurie vairavo vieną seniausių, 1961-ųjų laidos „Jaguar MKII“ automobilį ir startavo iš Milano.
Lietuviai, surinkę 1240 baudos taškų, iškovojo puikią pergalę savo klasėje, o bendrojoje ralio įskaitoje užėmė aukštą penktąją vietą.
Iš Milano startavo ir dar vienas – Tado Vitkevičiaus ir Feliks Krivickij ekipažas, vairuojantis 1978 m. gamybos SAAB 96 V4. Tadui tai buvo antrasis startas šiame ralyje, o jo navigatoriui – pirmasis.
Užimta 50-oji vieta klasėje ir 121-oji bendrojoje įskaitoje nenuvylė ir šio dueto iš Lietuvos. Padarytos kelios klaidos lenktynių pradžioje ekipažo taškų „kraitį“ išaugino iki 9590, ir viltis apie aukštesnes pozicijas teko atidėti ateičiai.
Ekipažą sužavėjo lenktynių atmosfera ir didžiulis žmonių dėmesys renginiui. Dar išvažiuodamas į šį ralį Tadas sakė, jog svarbiausias jų tikslas – garsinti Vytį ir Lietuvą. Jei taip, tikslas tikrai pasiektas, nes lietuvių ekipažą ir jų automobilį visose stotelėse lydėjo išskirtinis dėmesys.
Debiutantai iššovė
„Rally Monte Carlo Historique“ debiutantai iš Lietuvos Andrius Vaitekūnas su Pauliumi Beniušiu, skirtingai nei pirmi du, lenktynes pradėjo iš Vokietijos, Heseno žemėje esančio Bad Homburgo.
Jie važiavo su vokišku 1974 m gamybos „Volkswagen Karmann Ghia Coupe“.
Pirmas blynas debiutantams anaiptol neprisvilo. Finiše Andrius su Pauliumi, kurių pasirodymas buvo įvertintas 4350 taškų, laimėjo 21-ąją vietą savo klasėje, o bendrojoje įskaitoje tarp 233 dalyvių užėmė 83 poziciją.
Pabaigoje – žiupsnelis nerimo
Tiesa, tokiu džiaugsmu ekipažas tryško tik užbaigęs naktinius greičio ruožus, o prieš juos dalinosi rūpesčiu.
Pasirodo, nors sekėsi išties gerai, vienoje vietoje, kur už posūkio greičio ruože laukė itin siauras, vienam automobiliui skirtas, tiltas, lenktynininkai sutiko sunkvežimį.
Atrodo, netikėta, tačiau istorinis Monte Karlo ralis vyksta ne uždarose trasose, o viešuose keliuose, tad eismo čia – apstu. Išvengti didesnių nesklandumų padeda organizatorių nurodymas laikytis vidutinio greičio, kuris sutampa su leistinu tuose keliuose. Kad nebūtų piktnaudžiaujama, tai, kaip sportininkai laikosi taisyklių, patikrinama net kelias dešimtis kartų per visą greičio ruožą naudojant GPS įrangą.
„Praradome ten laiko, labai tikiuosi, kad toje vietoje nematavo greičio. Kaip ir sakiau, viskas čia labai trapu. Nors ir turėjome 21 sekundės persvarą, toks vienas sunkvežimis gali viską panaikinti“, – nerimavo K. Raišys.
Atsigriebti buvo galima naktiniuose greičio ruožuose, kurie, K. Raišio vertinimu, yra ir didžiausias iššūkis, ir didžiausias smagumas tuo pat metu. Juose, sako patyręs sportininkas, galima arba padaryti tai, ko nepavyko per visą ralį, arba prarasti viską. Tad ekipažas nusprendė parodyti, ką moka geriausiai.
„Pagaliau ir aš gavau pavairuoti. Taip jau tikrai pavairuoti, – šypsojosi sportininkas. – Pakilome iš 8-os pozicijos į 5-ąją ir užsitvirtinome pirmąją vietą savo klasėje. Žinojome, kad taip būna, man jau yra taip buvę. Nesitikėjome tokio rezultato, bet norėjome. Gal net daugiau norėjome, bet 17-asis greičio ruožas buvo atšauktas, kuris buvo atšauktas dėl rūko, o jis būtų buvęs toks pats smagus, gal net geresnis.“
Daugiau dėmesio smulkmenoms
Kalbėdamas apie visą ralį, K. Raišys sakė, kad pradžioje buvo šiek tiek apmaudu, kad greičiai trasose – nebe tokie dideli, atrodė, kad užduotys šiek tiek per lengvos, poilsio per daug, pasijuto ir dalyvių trūkumas.
„Bet kai visiems paprasčiau, atsiranda daugiau krūvio šturmanams, tenka daugiau dėmesio skirti įvairiausioms smulkmenoms“, – kalbėjo sportininkas.
Šiųmetis ralis dalyvius pasitiko pasikeitusiomis taisyklėmis: iš automobilių buvo pašalinta visa moderni navigacijos įranga, o tai, ką ankstesniais metais atliko elektronika, šiemet šturmanai turėjo daryti rankomis. Visgi O. Meilūnas pasakojo, kad gerokai padėjo tai, jog į ralio apylinkes ekipažas atkeliavo kone savaite anksčiau ir turėjo laiko treniruotėms.
„Aišku, treniruotės buvo tik dalis, ralio metu supratom, kad vis dar treniruojamės ir adaptuojamės prie pokyčių“, – pastebėjo K. Raišys.
Per visą ralį ekipažas įveikė apie 2600 km ir per juos, dalinosi sportininkai, nekilo jokių didesnių rūpesčių. Kaprizų neparodė ir 63-ejų metų amžiaus „Jaguar“.
„Aš net pamiršau, kad jis gali neatlaikyti – jokių nesklandumų“, – juokėsi sportininkas.
Šeimos užduotį įvykdė
Pirmą kartą ralyje debiutavęs Andriaus Vaitekūno ir Pauliaus Beniušio ekipažas lenktyniavo su „Volkswagen Karmann Ghia“ modeliu. Lenktynininkams debiutas buvo sėkmingas: savo klasėje jie užėmė 21-ąją vietą, o absoliučioje ralio įskaitoje finišavo būdami 83-i.
„Viskas sekėsi tikrai gerai ir pasiruošimas buvo neblogas. Bet atsirūgo noras pasirodyti gerai jau pirmuose greičio ruožuose: padarėme klaidų, kurias tempėme iš paskos visą ralį“, – kalbėjo A. Vaitekūnas.
Visgi vertinant kasdienius rezultatus, jis pastebėjo, kad ekipažas visuomet laikėsi apie 50-ąją vietą bendroje rikiuotėje – tokia tendencija išties džiuginant. Drauge Monte Karlo keliukuose atsiskleidė ir kitas niuansas: 50 kW galios „Karmann Ghia“ variklis stačioms Alpių įkalnėms kiek per silpnas, tad išlaikyti užduotą vidutinį greitį buvo sunku.
„Pritrūko patirties ir tam, kad kasdien susikalibruotume įrangą. Tad nors važiavome tiksliai, turėjome tą patį baudų krepšelį. Pasidarėme išvadas, manau, sugrįšime stipresni“, – kalbėjo ralio dalyvis.
A. Vaitekūnas neslėpė, kad norėjosi kuo geresnio rezultato, bet gausybę lenktynių patirties turintys tėvai, treniravę ekipažą, buvo uždavę tikslą – finišuoti tarp bendrosios įskaitos pirmųjų 100 dalyvių. Tad užduotis – įgyvendinta.
Trečiasis lietuvių ekipažas – Tadas Vitkevičius ir Feliks Krivickij – Monte Karlo trasose varžėsi su „Saab V4 96“ automobiliu. Jiems šis bandymas įveikti tikrąjį istorinį Monte Karlo ralį – taip pat pirmasis. Iki tol, kaip pasakojo ekipažas, jie varžėsi tik kadaise buvusioje klasikiniams automobiliams skirtoje įskaitoje – gerokai trumpesnėje nei įprastas ralis, kurios rezultatai bendroje rikiuotėje nebuvo atspindimi. T. Vitkevičius juokavo, kad tai buvo tarsi „Monte Carlo Historique“ paragavimas.
