Mariaus patirtis motociklizme – ilga ir įvairi. Jis turėjo keletą motociklų: rusiškų nebeskaičiuoja, o rimčiau važinėti pradėjo nuo sportinio tipo „Kawasaki Ninja 600“, tada užsėdo ant „čoperio“ „Honda Shadow 750“, su kuriuo, beje, pirmą kartą ir Lietuvą apvažiavo. Po to įsigijo krosinį „Yamaha YZF 450“, vėliau išbandė ir keturratį, kaip pats sako – „traktorių“ „Can-Am“.
Na, o kai žurnale pamatė legendinį, nors dar nepažįstamą, „Enduro“ tipo motociklą „Honda XR650“, jį įsigijęs suprato – tai skirta jam. Po to sekė „BMW 1200 GS“, „Sherco 290“, o dabar M.Giručio garaže – „BMW XChallenger“.
„Kol kas tikrai neplanuoju jo keisti. Tokiais važinėja mano draugai, su kuriais dažniausiai išlekiu pasivažinėti. Man tai yra labai geras motociklas miško keliukams“, – šypsosi Marius.
„Enduro“ idėja – tai lyg traukinys, važiuojantis pirmyn
Pasak Mariaus Giručio, „Enduro“ klubo narius vienija hobis: „Mes visi esame tarsi traukinys, kuris važiuoja ta pačia kryptimi. Garvežys yra mūsų idėja, tai, kas veža, traukia – „Enduro“. Vagonai – tai sritys, kurias klubas ir klubo nariai kuruoja: sportininkai, keliautojai, renginiai ir kt. Aš – tik mažas „kontrolierius“ tame traukinyje. Vagonus ir taip jau traukia pati idėja, tad svarbiausia, kad niekas nesustotų ir judėjimo kryptis visų būtų į tą pačią pusę.“
VšĮ „Lietuvos enduro klubas“ egzistuoja nuo 2003 m. ir jungia kelias dešimtis narių. Klubo narius, pasak M.Giručio, norisi nukreipti veikti ten, kur jiems patiems labiausiai patinka ir sekasi. Na, o jeigu ne klubo nariams irgi norisi veikti ir prisidėti prie mūsų – „varom kartu“, – drąsina Marius, skatindamas visas „Enduro“ judėjimo populiarinimo iniciatyvas.
Būdami klube, „enduristai“ gali suvienyti jėgas, tobulinti šį savo pomėgį bei kviečia naujus žmones, kuriuos traukia purvynai ir „Enduro“. Visa tai, be abejonės, daroma iš idėjos. „Kai dalyvis po renginio laimingas nusišypso – supranti, kad būtent dėl tokių akimirkų viską ir darai“, – teigia Marius.
„Sieksime kokybės, ne kiekybės“
Paklaustas, ką planuoja tobulinti, vystyti ar keisti kitais metais, „enduristas“ M. Girutis atsako: „Toliau vystysime renginių kokybę, ypatingą dėmesį planuojame skirti renginių dalyvių saugumui. Kreipsime dėmesį ir į klubo veiklos viešinimą. Atnaujinsime klubo atributiką. Yra nemažai minčių ir dėl naujų „Enduro“ renginių, tačiau visko iš karto nedarysime: klubo taryboje nuspręsta tęsti sėkmingus, iki šiol vykdytus renginius, tobulinti jų kokybę – to ir sieksime.“
Tokie renginiai – tai „Enduro“ sezono atidarymas ir uždarymas, kelionė bekele aplink Lietuvą „APL“ bei Šeima ir „Enduro“ (skirtas klubo nariams ir jų šeimoms).
Direktorius dėlioja: „Minčių yra nemažai, bet jas dar turime apgalvoti, paprastai kalbant – idėjos turi susigulėti ir išsigryninti, kas iš tiesų svarbiausia. Iš esmės judame toliau: gerinsime renginių kokybę, ne kiekybę.“
Taip pat, pasak M. Giručio, norisi daugiau dėmesio skirti labdarai. „Esame tai darę su klubiečiais ir anksčiau: bendradarbiavome su visuomenine organizacija „Gelbėkit vaikus“, remiančią vaikų dienos centrus. Remontavome jų patalpas, bendravome su vaikais – juk motociklai yra labai įdomi ir viliojanti sritis. O tokių žmonių, kurie nori prisidėti, yra daug – tereikia susiburti, nuvažiuoti ir pabūti kartu su vaikais. Manyčiau, tai svarbu ir vaikams, ir mums patiems.“
Čia nėra hierarchijos, kaip, pavyzdžiui, aš – direktorius, tu – savininkas, jis – santechnikas ir pan. Purvas, bekelė, ištvermė mus visus sulygina
Purvynas sulygina visus
Kuo „enduristai“ skiriasi nuo kitų motociklų vairuotojų, Marius neabejoja: „Čia nėra hierarchijos, kaip, pavyzdžiui, aš – direktorius, tu – savininkas, jis – santechnikas ir pan. Purvas, bekelė, ištvermė mus visus sulygina. Čia neparėksi „valdau koncerną, mane išneškit iš purvyno“. Jeigu nesielgsi žmogiškai ir draugiškai, taip ir liksi pelkėje rūdyti. Miško kelio vingiuose nėra vietos intrigoms, pykčiams – čia žmogus lieka su gamtos pateikiamais iššūkiais ir ištikimais draugais. Mes čia visi esame lygūs.“
Lietuvos „Enduro“ klube atsisijoja ir patys „enduristai“ – išlieka stipriausi, ištvermingiausi, patikimi ir veiklūs. Kaip sako tarybos narys Valius Fatėnas, „nors visi esame labai skirtingi, mus vienija vieno varžtelio trūkumas galvoje“.
Na, o pats „Enduro“ judėjimas Lietuvoje vis dar sparčiai auga, jungia vis daugiau naujų žmonių. „Vien šių metų kelionėje bekele aplink Lietuvą „APL“, kurioje dalyvavo apie 90 proc. naujų dalyvių, tai patvirtina. Tiesa, atsinaujina ir motociklų technika, jaučiamas progresas, kai senesnius motociklus keičia naujesni“, – teigia Marius.
Lietuva – nepaprastai graži
Pati Lietuva, pasak Mariaus, yra nepaprastai graži, ypač tai pabrėžia ir „APL“ dalyviai – skirtingas gruntas, reljefas, neatrastos vietos. „Mes turime tokią žalią gražią gamtą – o tai yra didelis turtas, kurį reikia saugoti ir puoselėti. Kaip sako apstulbę turistai iš šiltų smėlingų kraštų – mūsuose ir karvės „chaliavai“ ganosi!“ – džiaugiasi Marius.
Lietuva yra labai dėkinga, nes galime joje laisvai važinėti miško keliais. Vokietijoje yra tik tam skirtos trasos, kuriose susimoki, Anglijoje – vadinamieji „Green lanes“
„Taip pat mūsų šalis yra labai dėkinga, nes galime joje laisvai važinėti miško keliais ir keliukais. Vokietijoje yra tik tam skirtos trasos, kuriose susimoki, Anglijoje – vadinamieji „Green lanes“. O, pavyzdžiui, Rumunija ypač myli „enduristus“ ir leidžia daug kur kalnuose važinėti „Enduro“ motociklais – ten rengiamos ir pasaulinės „hard enduro“ varžybos „Red Bull Romaniacs“.
„Enduristai“ – brandžios ir kultūringos asmenybės
Daugelis žmonių, nevažinėjančių motociklais, o ypač – „Enduro“ tipo plieniniais žirgais, neretai neigiamai linksniuoja neatsakingus „miškinius“ motociklininkus, kurie mėgsta važinėtis gamtoje – esą teršiama aplinka, niokojama miško paklotė, keliamas triukšmas.
Marius Girutis turi savo atsakymą: „Imkime pačią esmę: benzininiai ir elektriniai motorai. Jeigu įsigilintume, kiek taršos gamtai padaroma, kol pagaminamas elektrinis motociklas ir jo akumuliatoriai... Nemažai, nes tokia technologija. Nors ateityje, manyčiau, motociklų, varomu tik elektra, tikrai daugės, gamtos tarša mažės.
O jeigu kalbame apie dabar įprastus benzinu varomus motociklus – tai žalos miško kelyje padaroma lygiai tiek pat, koks yra vairuojančio žmogaus mentalitetas ir kultūra. Ir dar: kaip manote, kas padaro daugiau žalos – ar miškavežis, po kurio pravažiavimo keliu normalus automobilis nebegali pravažiuoti, ar motociklas?“ – retoriškai klausia M.Girutis.
Marius teigia, kad „enduristai“, pasirinkę šį pomėgį kaip gyvenimo būdą, yra brandžios ir kultūringos asmenybės: nevažinėja per samanas, specialiai „nebrūžina“ aplink sodybas, keldami triukšmą ir ne tik nepalieka, bet ir surenka kitų „turistų“ paliktas šiukšles.
„Žinoma, visur pasitaiko įvairių žmonių. Bet tai jau kita kalba – žmogaus kultūra“, – apibendrina naujas Lietuvos „Enduro“ klubo direktorius.
