Tarpininkaujant ispano komandai „Monster Energy“ pavyko jam užduoti kelis klausimus, į kuriuos, radęs kelias laisvas minutes, dukart Dakaro nugalėtojas atsakė.
– Nani, anksčiau sėkmingai lenktyniavote motociklais, tad kodėl nusprendėte sėsti į automobilį?
– Nuo pat karjeros pradžios norėjau vairuoti automobilį, bet tai buvo labai brangu. Tad pradėjau nuo motociklų, ir gana sekmingai. Po pergalės Dakare turėjau progą pakeisti motociklą į automobilį ir ja pasinaudojau.
– Esate vienas nedaugelio vairuotojų, pasiekusių pergalę Dakare vairuojant tiek motociklą, tiek automobilį. Nemanote persėsti į sunkvežimi ar keturratį?
– Keturratis – 100 proc. ne! Sunkvežimis taip pat. 2014-aisiais turėjau progą išbandyti Gerardo de Rooy sunkvežimį – buvo labai, labai sunku valdyti tokią sunkią mašiną. Šiuo metu aš noriu pasilikti automobilyje – esu jaunas ir priešakyje turiu daug lenktyniavimo metų. Galbūt kada ateityje – niekada nežinai.
– Ar teko išbandyti kitas sporto šakas? Kuri patiko labiausiai?
– Per metus aš dalyvauju Ispanijos ralio čempionate, o kartais dalyvauju šoninio slydimo varžybose. Pavyzdžiui, 2013-ais laimėjau „Gymkhana Grid“ varžybas Madride.
Vis tik bekelės lenktynės ir Dakaras man yra svarbiausi. Dakaras – mano gyvenimas.
– Kodėl Dakare daugiausia dalyvauja vyresni lenktynininkai? Galbūt čia reikia kitų įgūdžių, nebūtina greita reakcija, tad įvairiausio amžiaus sportininkai gali čia varžytis?
– Dakaro dalyviai yra vyresni, tačiau tik dėl to, kad patirtis čia labai svarbi. Privalai daug treniruotis ir būti gerai pasiruošęs fiziškai, taip pat svarbu žinoti, kada gali „spausti iki dugno“ ir kada turi būti atsargus. Jaunesnis nei 35 metų žmogus iki šiol nėra laimėjęs Dakaro automobilių kategorijoje.
