43-iosios Dakaro lenktynės kitąmet jau antrą sykį įvyks Saudo Arabijoje. Nani Romai tai bus jau 25-asis startas karjeroje. Lenktynininkų lauks beveik 8000 km distancija. Iki šiol Nani Roma pergales yra šventęs dviejuose žemynuose, nugalėtojo vardą jam iškovoti pavyko su dviem skirtingais gamintojais. Pirmąjį savo titulą Nani Roma iškovojo 2004-aisiais KTM motociklu. Po dešimties metų jam šį pasiekimą pavyko pakartoti automobilių įskaitoje vairuojant MINI.
Tačiau panašu, kad Nani Roma vis dar išalkęs pergalių ir yra pasiruošęs veltis į kovą su tokiais mohikanais kaip Nasseras Al-Attiyah, Carlosas Sainzas ar Stephane`as Peterhanselis.
RacingLife.org kolektyvui Nani Romą pavyko sutikti Jungtinėje Karalystėje, kur jis atvyko išbandyti naująjį BRX komandos Dakaro automobilį. „Prodrive“ komanda, vadovaujama Deivido Ričardso, ketina startuoti sunkiausiame pasaulyje bekelės maratone su dviem ekipažais ir kovoti dėl čempiono vardo. Dar nėra aišku ar bolidai turės 4x4, ar 4x2 pavarą.
Ispanas pasidalijo savo mintimis apie naująją komandą, laukiančius iššūkius bei skirtumus tarp Dakarų Pietų Amerikoje, Afrikoje ir Saudo Arabijoje.
– Nani, kodėl nusprendėte prisijungti prie naujosios BRX komandos?
– Apie šį projektą išgirdau praėjusiais metais ir pasikalbėjau su Richardu Tayloru. Be to, pirmąją Dakaro dieną bivake sutikau Davidą Richardsą, su kuriuo irgi persimetėme keliais žodžiais apie šį projektą. Po Dakaro, kovo mėnesį sulaukiau skambučio su kvietimu pabandyti naująjį automobilį. Tai tikrai puikus projektas su didelėmis galimybėmis.
Birželį pradėjau dirbti komandoje kaip konsultantas, o dabar yra tas laikas, kai mažiausiai du metus turėsime sunkiai dirbti, kad pasiektume savo tikslus.
– Kokie buvo pirmieji įspūdžiai apie automobilį?
– Iki dabar aš automobilį mačiau tik iš nuotraukų, nes atvykęs į Jungtinę Karalystę dar turiu karantinuotis dvi savaites. Bet jau dabar daug kalbamės su komanda ir inžinieriais. Viskas, ką dabar matau, atrodo labai puikiai ir aukštame technologijų lygyje. Dabar jau reikėtų pradėti aktyvią automobilio testavimo stadiją. Aišku, COVID-19 šiek tiek tuos reikalus pristabdė ir šiek tiek vėluojame.
– Dažniausiai naujai sukonstruoti automobiliai Dakare reikalauja laiko, kol galima jais siekti rezultato. Ar sutinkate su tuo?
– Žinoma. Tai labai sunkios varžybos su labai įvairiomis lenktynių sąlygomis. Aš pamenu laikus, kai važiavau su „Mitsubishi“. Ėjome koja kojon su tuometinėmis technologijomis ir tam taip pat prireikė laiko, kol pradėjome demonstruoti rezultatus. Aišku, dabar kiti laikai. Gali nusipirkti jau pagamintus ir išbandytus dalykus, tokius kaip pavarų dėžė. Ir nereikia visko konstruoti pačiam. Kitas dalykas – surinkti reikiamą biudžetą.
– Ar manote, kad „Prodrive“ komanda galėtų konkuruoti su „MINI X-Raid“ ekipa?
– Žinoma. Mūsų tikslas yra sukurti patikimą ir konkurencingą automobilį. Artėjančiame Dakare parodysime, kad mes galime varžytis. Ar galime laimėti pasakyti dar sunku, nes iki šiol dar nebandžiau automobilio. Tačiau ateityje, tikiu, galėsime varžytis su MINI ir „Toyota“.
– Jūsų komandos lyderis Davidas Richardsas sakė, kad bus nusivylęs, jei komandos nebus tarp potencialių nugalėtojų. Ką apie tai manote?
– Sutinku. Aš irgi būsiu nusivylęs kaip ir visa komanda, jei taip įvyktų. Tačiau komandos inžinieriai deda visas pastangas ir žinias, kad automobilis būtų konkurencingas. Šiuo metu visa techninė charakteristika yra puiki. Reikia pradėti testus ir aiškintis, ką dar galėtume patobulinti.
– O kaip dėl jūsų šturmano? Važiuosite kartu ekipaže su Danieliu Oliveras Carerras?
– Yra planas važiuoti su juo. Mes abu iš Katalonijos, kalbame ta pačia kalba. Jis ne tik geras šturmanas, bet ir puikus mechanikas. Tačiau dėl pandemijos mes neturėjome galimybės kartu treniruotis, todėl tai šiek tiek apsunkina mūsų situaciją.
– Ko tikitės iš artėjančio Dakaro?
– Mūsų kaip ispanų mentalitetas yra būti nugalėtojais. Bet mes turime išlikti realistai. Pagrindinis dalykas yra parodyti, kad turime konkurencingą automobilį ir galime kovoti. Sakyti, kad važiuojame laimėti, yra per anksti. Tačiau darysime viską, kad kovotume dėl aukščiausių pozicijų. Taip pat mano ir visa mūsų komanda.
– Ar galima sakyti, kad pagrindiniai trys pretendentai į nugalėtojus bus „Toyota“, MINI ir BRX komandos?
– Žinoma. MINI turi labai didelę patirtį ir aš juos labai gerai žinau. Kartu su MINI dirbau aštuonerius metus. Jie turi ir gerus automobilius, ir greitus bei patyrusius vairuotojus. „Toyota“ lygiai taip pat.
– Kartais pasigirsta gandų, kad dėl pandemijos Dakaras gali neįvykti. Ar tikite, kad išties pavyks lenktyniauti Saudo Arabijoje kitais metais?
– Visi dabar yra labai sudėtingoje situacijoje. Bet vertinant informaciją, kurią mums suteikė Dakaro ralio direktorius Davidas Castera, Dakaras įvyks. Turėsime naujų taisyklių bivake, naujų apribojimų. Įsivaizduokite, Prancūzijoje juk vyko „Tour de France“. Jeigu įmanoma suorganizuoti tai, kodėl neįmanoma suorganizuoti Dakaro? Manau, kad Dakaras tikrai įvyks. Aišku, pasakyti galėsime užtikrintai tik tada, kai jau būsime ten.
– Nani, jūs lenktyniavote visuose trijuose žemynuose, kuriuose vyko Dakaras. Kuris jums patiko labiausiai?
– Dakare aš jau 25 metus. Pamenu Afriką kaip nuostabią vietą raliui. Prisimenu 1996-uosius metus kai pirmą kartą startavau motociklu. Lenktyniavome, atrodė, viduryje niekur. Kartais niekur nebūdavo jokių žmonių. Tai būdavo vienas didžiausių iššūkių.
Pietų Amerikoje lenktynės jau buvo kitokios. Kitokios trasos, neturėjome tokių didelių dykumų kaip Afrikoje, bet nuolat buvome apsupti žmonių. Kiekviename greičio ruože jų būdavo tūkstančiai. Saudo Arabijoje atmosfera priminė man Afriką. Turėjome smėlynų, daug tuščių, neapgyvendintų plotų. Nebuvo daug ir žmonių, bet jie buvo labai malonūs.
