Ar to jau pakanka, siekiant gero ir stabilaus rezultato? 2016 metų Lietuvos ralio LRČ2 įskaitos čempionas, „MKtechnika-SlepikasMotorsport" komandos pilotas Gintautas Šlepikas į šį klausimą turi vieną aiškų atsakymą:
„Ne! Vien gero piloto ir greito bolido tikrai neužtenka. Šalia jų reikia ir puikios komandos bei gerų mechanikų, kurie sugebėtų tinkamai paruošti bolidą lenktynėms ir spręsti su juo visas susijusias bėdas, kurių dažniausiai pridaro patys lenktynininkai laužydami savo bolidus.“
2016 metų čempionate su nauju bolidu – „Mitsubishi Lancer EVO X“ – startavęs Gintautas ir jo šturmanas Audrius Pivoras, savo techniką patikėjo į uteniškių „Pro Racing“ komandos rankas, nepaleidžiančias bolido nei vieno ralio metu ir jį profesionaliai prižiūrinčios.
Ši komanda turi daugiau nei 10 metų patirtį automobilių sporte, puikiai išmano savo darbą ir aptarnauja ne tik Lietuvos sportininką, bet ir Europos ralio čempionate startuojančius lenktynininkus.
„Pro Racing“ komandos vadovas Egidijus Tutinas papasakojo, kaip atrodo Gintauto Šlepiko dešimtos evoliucijos „Mitsubishi Lancer“ bolido paruošimas varžyboms bei jo priežiūra ralio metu.
– Ralio sezonas baigėsi. Kokie darbai dabar laukia Gintauto bolido?
– Automobilis bus pilnai ruošiamas naujam sezonui. Bus išrinkinėjama didžioji bolido dalis, viskas perrenkama, daromas visų agregatų vadinamasis rebuild'as (atstatymas). Kaip ir kitiems, taip ir šiam bolidui yra vedama kartoteka – nuo to laiko, kai jis buvo pagamintas, iki šios dienos. Mes žinome visą automobilio istoriją nuo A iki Z. Žinome, kada jis važiavo, kiek važiavo, kas buvo pakeista, kas kiek kilometrų buvo atliktas kiekvieno varžtelio pakeitimas – taigi turime aiškų planą, ką dabar reikės atlikti Gintauto automobiliui, o kam dar neatėjo eilė.
Automobilių sporte yra taip, kad bolidui pravažiavus tam tikrą skaičių kilometrų, reikia pakeisti vieną ar kitą detalę. Tai tas pats kaip ir standartinio automobilio serviso intervalai. Tiesa, lenktyninio automobilio keičiamų detalių ar agregatų intervalai yra žymiai dažnesni.
Per daugelį metų esame sukaupę patirtį ir žinome, kiek laiko tarnauja vienas ar kitas „Mitsubishi Lancer Evo X“ agregatas. Nors yra kriterijų, kurie tinka visiems bolidams, tačiau yra kriterijų, kurie tinka tik konkrečiam automobiliui.
– Kada bus pradėti šie paruošiamieji darbai: dabar ar prieš žiemos ralį?
– Dalinis bolido atstatymas bus daromas dabar, o didysis rebuild'as bus atliekamas po žiemos ralio.
Žiemos sezonas yra labai nedėkingas, nes neaišku, kiek varžybų bus važiuojama. Viskas priklauso nuo oro, kuris paskutiniu metu yra ypač nenuspėjamas, dėl to neįmanoma numatyti kiek lenktyninis automobilis bus naudojamas. Pilno jo atstatymo neverta daryti dar ir todėl, kad po žiemos ralių sezono būna didelė pertrauka. Geriausia visa tai daryti yra prieš vasaros sezoną. Be to, ir pati transporto priemonė kitaip reguliuojama žiemos raliui.
Taigi prieš pirmąjį žiemos ralį padarysime pagrindinius dalykus bei sureguliuosime bolidą pagal žiemos trasų specifiką. Tačiau galutinis jo reguliavimas bus atliekamas prieš pat varžybas, kai bus tiksliai aišku, kokia bus trasos danga, kokia oro temperatūra ir pan.
– Kiek laiko užima pilnas bolido paruošimas?
– 3-4 savaites, dirbant po 8 darbo valandas, įskaitant visus remontus: variklio, greičių dėžės ir t.t.
– Kiek žmonių dirba prie Gintauto automobilio rebuild'o metu?
– Yra vienas pagrindinis mechanikas, kuris yra atsakingas būtent už Gintauto mašiną. Pas mus komandoje, kiekvienas mechanikas turi po savo automobilį, už kurį yra pilnai atsakingas. Visi kiti yra pagalbiniai mechanikai, kurių darbas yra nuimti tam tikrus agregatus ir atiduoti juos į tam tikrą skyrių. Pas mus visi darbai yra išskirstyti.
Pavyzdžiui, pagrindinis mechanikas duoda komandą, kad reikia nuimti tam tikrą agregatą, pagalbinis mechanikas jį nuima ir perduoda tam tikram skyriui, kuris tą agregatą atstatys, patikrins ir pan. Po to, tas pats mechanikas tą agregatą vėl sumontuoja atgal į automobilį.
– O kas bolidui atliekama prieš kiekvieną ralį?
– Prieš kiekvieną ralį turime numatę bazinius ir profilaktinius darbus, kurie bolidui turi būti atlikti bet kokiu atveju. Visiškai nesvarbu, ar jis ralyje pravažiavo be jokių problemų ar jų turėjo.
Šių darbų sąrašą sudaro apie 30 punktų. Pradedant amortizatorių išėmimu, išrinkimu, išvalymu ir baigiant variklio kompresijos patikrinimu. Trumpai tariant, tai automobiliui atliekami absoliučiai visi tyrimai.
Su bolidu reikia elgtis, kaip su mažu vaiku, nes ralio metu jis gauna didžiulius krūvius ir reikia jį ardyti, žiūrėti, tvarkyti.
Turint per ilgą patirties laiką sudėliotą reikiamų darbų sąrašą, mechanikui niekada nereikia spėlioti, ką jis turi padaryti. Pas mus yra vedama informacija pačio ralio metu. Vyr. mechanikas po ralio pateikia tam tikrų nusiskundimų iš lenktynininkų arba techninių gedimų sąrašą.
Grįžus bolidui iš ralio, aš gaunu sąrašą ir tuomet išskirstau visus darbus, kas ką turi padaryti. Mechanikui pradėjus darbus – nieko nereikia galvoti, viskas jam yra konkrečiai parašyta, ką reikia padaryti, todėl jis nesiblaškydamas gali ramiai dirbti, nesukdamas galvos, kad kažko nepažiūrėjo ar ką nors praleido.
– Ar būna problemų su atsarginėmis detalėmis?
– Kas liečia „Evo X“, tai mes turime viską. Problemų nėra jokių.
– Kokių didžiausių iššūkių Gintautas buvo pateikęs sezono metu?
Mes esame pripratę prie visų iššūkių, užsigrūdinę, taigi Gintauto iššūkiai mums nėra iššūkiai. Jis praktiškai visuose raliuose važiuodavo tvarkingai ir be jokių didelių bolido laužimų.
Per visą ralio sezoną, kai dirbame su Gintauto bolidu, jis absoliučiai neturėjo nei vieno techninio gedimo. Tai reiškia, kad automobilis yra puikiai paruoštas varžyboms. Tai atspindi bolidą prižiūrinčios komandos profesionalumą.
Be to, Gintautas per visą sezoną neturėjo nei vieno pavėlavimo, nebuvo nei vieno laiku nepadaryto darbo, įskaitant registraciją, techninę komisiją ir pan.
– Ar yra kokių nors nemėgstamų darbų aptarnaujant automobilį?
– Labiausiai nepatinka kėbuliniai darbai.
– Kaip komanda reaguoja, kai lenktynininkas ralio metu praneša apie automobilio problemas?
– Mes gauname signalą iš piloto ir komandos mechanikai stengiasi tam pasiruošti, prieš bolidui įvažiuojant į serviso zoną.
Būna, kad paskambina ir praneša, jog kažkas automobilyje bilda ar šiaip kažkas nepatinka. Tuomet mechanikas pasitinka mašiną prie laiko kontrolės punkto, apsižiūri ją, numato, kokių yra atsiradę pažeidimų ar gedimų ir grįžęs į serviso zoną pasako kitiems komandos mechanikams, ką reikės daryti, kaip daryti, ką keisti, ko nekeisti, į ką kreipti dėmesį, kuomet bolidas atvažiuos į serviso zoną.
Vėl gi, serviso metu yra tam tikri baziniai darbai, kurie yra sudėlioti ir kuriuos reikia būtinai padaryti.
Jeigu atsiranda koks nors rimtesnis gedimas – keičiamas visas mazgas iš karto. Pavyzdžiui, išmušė galinę pakabą, tai mes pakeičiame visą tiltą. Jeigu lūžo amortizatorius, tai pakeisime ir spyruoklę ir traukę, ir guolį, ir stebulę. Mes nespėliojame, ar smūgio metu buvo pažeista tik viena viso mazgo dalis, ar galbūt nukentėjo ir kita. Tiesiog keičiame viską iš karto siekdami šimtaprocentinio patikimumo.
– Kiek žmonių dirba serviso zonoje prie automobilio?
– Prie Gintauto automobilio dirba du mechanikai. Vienas turi priekį, kitas užpakalinę dalį. Yra dar ir trečias žmogus, vadinu jį rašytoju. Jis rašo visus trūkumus, ką pamato iš karto, konspektuoja, pagal tam tikrą lentelę. Stebi kokie darbai padaryti, ką reikia padaryti.
Kadangi mūsų komandoje pilotai neturi teisės bendrauti su mechanikais, tai vadinamasis rašytojas visus darbus perduoda mechanikams, kurie tik dirba jiems pavestas užduotis ir daugiau apie nieką nesuka galvos.
– Kiek laiko „Pro Racing“ komanda dirba su ralio bolidais?
– Konkrečiai su raliu dirbame apie 10 metų. Lietuvoje aptarnaujame tik Gintauto bolidą. Dar esame dirbę su Dominyku Butvilu, kuomet jis važiavo Lietuvoje. Pagrindinis mūsų darbas – Europos ralio čempionate.
Dirbame pagrinde su „Mitsubishi“ markės bolidais, nes norint profesionaliai dirbti, turi būti susikoncentravęs ties tam tikru modeliu. Norint išlaikyti profesionalumą, negalima prižiūrėt daug skirtingų automobilių.
Turime sukaupę didžiulę patirtį autosporte. Tam itin daug įtakos turėjo dalyvavimas Europos ralio čempionate. Pavyzdžiui, Graikijos, Turkijos, Rumunijos ir kituose raliuose trasos yra nepalyginamos su lietuviškomis trasomis. Atrodo, kad ten yra visiška bekelė, o tuo tarpu pas mus gana dažnai greičio ruožus galima pavadinti „autostradomis“.
Taigi iš ten esame atsivežę didžiulį kiekį informacijos bei patirties. Turime duomenų bazę, kuri leidžia mašinas paruošti taip, kad lietuviškose trasose jie tarnautų be problemų. Viskas juose yra perdaryta taip, kad atlaikytų didžiulius krūvius europiniuose ruožuose, įvairūs mazgai yra sustiprinti. Lietuviškos trasos mūsų ruoštiems bolidams visiškai nebaisios.
Visuomet stengiamės sudaryti sportininkams tokias sąlygas, kad jie galėtų siekti aukščiausio rezultato visiškai nesukdami galvos dėl lenktyninio automobilio techninės būklės.