Esame rašę apie kraupią I.Hutchinsono traumą, panašų sužeidimą praeityje yra patyręs ir V.Lopinys, kuriam kartą varžybų metu buvo sutraiškyta pėda. Tačiau kuriam laikui grįžkime prie pasakojimo pradžios. Kaip jis iki tos, užbaigti jo karjera besikėsinusios avarijos nukeliavo? Ir dar svarbiau, kas vėliau, nepaisant skaudžios traumos, leido jam grįžti ir pirmajam šalies istorijoje sėsti ant oficialaus gamintojo atstovo („Krasta auto“) komandos „BMW M1000RR Competition“ motociklo?
- Kodėl BMW?
- Asmeniškai man BMW teikia didžiausią vairavimo malonumą. Visi BMW motociklai nuo 2009 m. pasižymi beprotiška sprogstamąja galia. Čia ir prasideda iššūkis, tą galią suvaldyti, kad ji veiktų tau, o ne prieš tave. Tai kartu ir malonumas, ir iššūkis. Esu išbandęs visų kartų „BMW S1000RR“ motociklus ir naujausią iš jų dabar turiu. Drąsiai galiu pasakyt - vairuot „BMW M1000RR Competition“ yra tikrai, tikrai pati smagiausia patirtis, kokia tik gali būt.
- Nuo ko viskas prasidėjo?
- Visada traukė jausmas važiuoti ant dviejų ratų, todėl vos išmokęs vaikščioti, netrukus ėmiau važinėti dviratuku. Vėliau mopedas, tada IZH markės motociklas, kuris, tiesa, dar ir iki šiol stovi mano garaže. Ir po studijų atėjo sportinių motociklų eilė. Iš pradžių, aišku, važinėjau gatvėje, tačiau kartą išbandžius važiavimą „Nemuno žiede“, motosportas mane negrįžtamai įtraukė.
Vairuoti „BMW M1000RR Competition“ yra tikrai pati smagiausia patirtis, kokia tik gali būt
- Kodėl pasirinkote motosportą?
- Man tai trumpiausias kelias norint pasimiršti ir atsiriboti nuo kasdienių rūpesčių ir darbų. Šis sportas yra kaip savotiškas narkotikas – vieną kartą pabandžius, nebegali sustot. Lenktyniavimas sportiniu motociklu vienu metu teikia ir atsipalaidavimą, ir begalinį malonumą.
- Kiek laiko užtrukote nuo treniruočių pradžios iki pirmųjų masinio starto lenktynių?
- Maždaug po penkių treniruočių žiede, paskutinėse 2009 m. sezono lenktynėse pirmą kartą startavau C1000 klasės varžybose, tuomet teko malonumas užlipti ant podiumo.
- Kaip po debiuto C1000 klasėje toliau rutuliojosi jūsų karjera?
- Po debiuto besiruošdamas kitam sezonui, treniruočių metu nepataisomai sudaužiau savo motociklą, tad 2010 m. praėjo be motociklų varžybų. Todėl 2011 m. net nesvarstydamas sutikau su „Dolce Moto“ pasiūlymu startuoti B klasėje, nors tokios patirties visai neturėjau. Tai man buvo stebuklingas šansas iš viso sportuoti ir pamatyti kitas trasas. Tais metais pirmą kartą išvažiavau ir į užsienio trasas („Panonnia-Ring“, „Tor-Poznan“ bei „Slovakia Ring“).
- Ar važiuodamas kokybiškesnėse užsienio trasose jautėte gerokai daugiau malonumo?
- Na, tiesą sakant, ir mūsų „Nemuno žiedas“ yra labai smagi trasa. Tik Kačerginėje turim vieną iš fiziškai pačių sunkiausių trasų. Kadangi jei nori per tuos nelygumus važiuoti greitai, turi būti labai gerai pasiruošęs ir fiziškai. Jei esi greitas „Nemuno žiede“ ir nepavargsti, kitos trasos tave vargins daug mažiau.
Bėda yra tik tame, kad Kačerginėje nėra įmanoma ugdyti tam tikrų įgūdžių. Mano akimis, joje nėra lėtų posūkių, reiškia nėra ir aštraus stabdymo bei pirmu/antru bėgiu įveikiamų posūkių. Todėl išvykus į užsienio trasas, būna sunku prisitaikyti.
- Kokius įgūdžius lavinote užsienio trasose?
- Išvykęs į užsienį pirmiausiai išmokau stabdymo kampu techniką. Žinoma, kas labai greitai važiuoja, tą daro ir „Nemuno žiede“, tačiau tik vienoje vietoje. Mūsų trasoje reikia labai greitai važiuot, kad posūkyje išnaudotum tą stabdymo kampu techniką.
- Kas vadinama stabdymu kampu?
- Tai toks stabdymas, kai turi baigti stabdyti motociklą ties posūkio apexu ir iškart po to momento pradėti akseleruoti. Iš esmės kuo labiau posūkyje verti motociklą, tuo labiau turi atleidinėti stabdžių rankenėlę, kad neužblokuotum priekinio rato. Kuo didesnis motociklo pasvirimo kampas, tuo yra mažesnis priekinės padangos paviršiaus sąlyčio taškas su danga. Turi tai pajausti. Tam reikia praktikos.
- Kiek laiko dar užtrukote, kol perėjote į „Superbike“ klasę ir kada pasiekėte savo piką?
- Po debiuto B klasėje, tapęs jos čempionu, jau kitais (2012 metais) važiavau „Superbike“. O 2014 nutariau save išbandyti Rytų ir Vidurio Europos „Alpia Adria“ čempionate. Kurio „Superstock 1000“ klasėje važiavau dvejus metus. 2017 m. šiame čempionate startavau „Superbike“ klasėje. Manau man patys smagiausi metai ir buvo 2017-ieji. Tais metais buvau ypatingai gerai prisitaikęs prie vairuoto BMW motociklo ir nuolat gerinau savo seniau užfiksuotus trasų įveikimo laikus. Gaila, tačiau antroje to sezono pusėje sudaužęs motociklą, negalėjau užbaigti sezono.
- Kokią skaudžiausią traumą esate patyręs?
- 2015 m. rudenį, prieš Vidurio ir Rytų Europos čempionato etapą vykusių „track day“ tipo treniruočių dieną, man keli motociklininkai pervažiavo ir sutraiškė dešinę pėdą.
Tą kartą dienos pabaigoje „track day“ organizatorius pasiūlė besitreniravusiems startuoti ir bendrose lenktynėse. Tai įvyko pirmame „Slovakia Ring“ trasos posūkyje, lenktynėse važiavau priekyje ir vienas iš mėgėjų po nesėkmingo stabdymo mane taranavo. Nukritus nuo motociklo, man per koją pervažiavo keli iš paskos važiavę motociklininkai. To pasekmės buvo liūdnos – su sugipsuota koja praleidau apie pusę metų.
- Kaip atsistatėte?
- Man pasisekė nebent tik tuo, kad traumą gavau rugsėjo mėnesį. Todėl visą žiemą galėjau reabilituotis ir turėjau laiko pasiruošti sugrįžimui. Tuomet susipažinau su „Fitness For Race“ įkūrėju, profesionaliu lenktynininkų treneriu Mindaugumi Pociumi. Patekęs į žmogaus, kuris tikrai supranta specifinį fizinį pasiruošimą, rankas, sklandžiai atsistačiau ir pasiruošiau 2016 m. sezonui. Vėliau jo pagalbos dėka net 2017-aisiais pasiekiau savo piką.
- Po šios traumos nesvarstėte viską mesti ir ateityje nebent tik ramiai užmiestyje važinėti motociklu?
- Ne, net nebuvo tokių minčių. Aš tuomet padariau tik vieną išvadą. Niekada gyvenime nevažiuoti „track day“ tipo varžybose. Kai vyksta treniruotės trasoje ir po jų rengiamos mėgėjų lenktynės. Tas incidentas per tokias varžybas ir įvyko. Organizatorius po treniruočių pasiūlė startuoti, o jų metu vienas pradedantysis žmogus tiesiog nesuvaldė motociklo ir sukėlė masinę avariją.
Nuo tada niekada nelenktyniauju „track day“ tipo varžybose
Tą kartą buvo ir daugiau sužeistų žmonių. Nuo tada treniruojuosi, tačiau niekada nelenktyniauju „track day“ varžybose. Reikia lenktyniauti su žmonėmis, kuriuos pažįsti ir pasitiki jų įgūdžiais.
- Kaip buvo sukurtas „Adrenalino centras“?
- 2012 m. neturėjau komandos ir nusprendžiau, kad užuot prie kurios nors prisijungus, galima ką nors įkurti ir patiems. Iš pradžių vienintelė komandos paskirtis buvo sportinė, metams bėgant net tris kartus tapome Lietuvos čempionais. Tik gerokai vėliau, nuo 2019 m. pradėjome ir edukacinę veiklą. Organizuojame mokymus ir taip dalinamės savo patirtimi. Žinoma, daugiausiai dirbame su pagrindiniais partneriais „BMW Motorrad Lietuva“ („Krasta auto“), tačiau dirbame ir LMSF (Lietuvos motociklų sporto federacijos) inicijuojamose projektuose.
- Kaip pavyko tapti pirmuoju lenktynininku turinčiu oficialaus gamintojo atstovo („Krasta auto“) palaikymą?
- Tai nuoseklaus, ilgalaikio darbo rezultatas. Nuo pat 2019 m. siekėme kartu kurti bendradarbiavimo pagrindą ir po to jį vis plėtėme. Kasmet mūsų projektas su „Krasta auto“ vis augo, kol atėjo metas kitam žingsniui.
- Kuo išsiskiria „BMW M1000RR“ motociklas?
- Jis yra ypatingai lengvas, jausmas tartum važiuotum 600 kub. cm variklį turinčiu motociklu. Juo labai lengva keisti važiavimo kryptį. Dėka aerodinamikos, prailgintos bazės ir svorio centro pakeitimų – jis itin stabilus. Nors ir vizualiai šio motociklo ir „S1000RR“ varikliai atrodo panašūs – jų viduje esančios detalės skiriasi iš esmės. Stūmokliai, įvairios iš titano pagamintos detalės leidžia jau po pirmų važiavimo sekundžių pajusti variklių darbo skirtumą.
Šio motociklo net geometrija kitokia. Ilgesnė bazė ir didesnis priekinės šakės atakos kampas, „M1000RR“ taip pat gale turi atvirkštinę švytuoklę. Dėl konstrukcijos skirtumų skiriasi net „S1000RR“ ir „M1000RR“ sėdėsena.
- Ar važinėjate motociklu bendro naudojimo keliais?
- Aš neturiu gatvei skirto motociklo ir neplanuoju tokio įsigyti. Man važiavimas gatvėje neteikia džiaugsmo ar malonumo. Važinėju sportiniais motociklais tik lenktynių trasose, o šaltuoju metų periodu treniruojuosi krosiniu motociklu nebent tik uždarose trasose.
- Kokį sportininką ir kodėl palaikote „MotoGP“ varžybose?
- Palaikau Jacką Millerį iš KTM. Turbūt dėl to, kad jis savo charakteriu yra pats paprasčiausias ir atviriausias žmogus iš visų dalyvių. Jis, mano akimis, taip pat yra daugiausiai pasiekęs savo juodu darbu.
Visi, kurie važiuoja „MotoGP“ yra ne šio pasaulio žmonės
-Apskritai, ką manote apie „MotoGP“ lygio vairuotojus?
- Ten visi, kurie važiuoja yra tartum ne šio pasaulio žmonės. Visi, nuo pirmo iki paskutinio yra unikalūs.
- Kas jums atrodo svarbiau, talentas ar žmogaus įdėtas darbas?
- Talentas be darbo yra niekas, o darbas be talento irgi turės labai ribotą rezultatą. Todėl visuomet rinkčiausi talentą su daug daug darbo.
- Kuriame iš mūsų dabartinių jaunųjų sportininkų matote didžiausią potencialą?
- Potencialą matau vaikuose, tiek einančiuose treniruotis pas Adomą Dautartą, tiek pas „Navas Racing“. Didžiausią potencialą turi tie, kurie pradeda treniruotis ankstyvo amžiaus ir nuo tinkamų pagrindų. Tas galimybių ribas, kurias mes bandome apčiuoti, jie pasieks ir labai greitai peržengs.
2024 m. „Tukada Lietuvos plento žiedo čempionatas“, kuriame startuos ir V.Lopinys prasidės birželio 1-ą dieną Estijos „Porsche ring“ trasoje.
