„Dar mokykloje stebėdama Dakaro ralį, aš puikiai žinojau, kad ten būsiu. Niekada neužsiėmiau šiuo sportu, kadangi neturėjau finansinių galimybių, tačiau vairuoti man labai patikdavo, pavairuoti duodavo ir kai kurie draugai, mane visada domino automobilių sportas, dievinu adrenaliną ir greitį, gal dėl to buvau tokia užtikrinta dėl savo svajonės.
Žinote ne veltui sakoma svajok atsakingai, dabar tikrai tikiu, kad patarlės neatsiranda iš nieko, man būtent taip ir atsitiko. Susipažinus su Arūnu, po kiek laiko pradėjome dirbti Dakaro svajonės link, nuo pat pradžių buvau kartu, ieškojome partnerių, dirbau ir tebedirbu jo komunikacijos klausimais“, – su šypsena pasakoja Emilija Gelažninkienė.
Ne vienas sportininkas, komandos narys ar fanas, kuriam teko galimybė apsilankyti nors viename Dakaro ralyje, visi vieningai kartoja tą patį – tai liga, kuri labai užkrečiama, nelengvai išgydoma, bei turinti tendenciją tęstis ilgai. Ne išimtis ir Emilija, kuri dar pirmajame savo Dakaro ralyje suprato, kad ši vieta – užburianti.
„Kaip dabar prisimenu savo pirmą kelionę į Dakaro ralį, bet tai buvo ne tik, kad sunkiausias pasaulio ralis, o tai reiškia daugybę atsakomybės man, bet ir mitais bei istorijomis apipinta šalis – Saudo Arabija. Treniruočių sesijos metu Dubajuje apsilankiau vietiniame turguje, įsigijau burką, buvome prigąsdinti, kad šalis vis dar labai smarkiai suvaržyta, o mes kaip moterys turėsime sunkumų. Tikrai ruošiausi tam rimtai, kadangi planavau ir vairuoti, tuo metu buvo praėję vos metai, kai toje šalyje buvo įteisintas moterų vairavimas.
Džiaugiuosi, kad kalbos nepasitvirtino, šalis turistams labai draugiška, apart žvilgsnių, sunkumų toje vietoje visai nebuvo. Dakaro ralis paliko didžiulį įspūdį, nors iki tol teko lankytis tikrai ne viename ralyje ar aukšto lygio varžybose, tačiau visų svarbiausia emocija tvyranti ore – tai svajonė, svajonė nugalėti pirmiausia save“, – prisiminimais dalijasi netrukus savo pirmajame ralyje startuosianti Emilija G.
Kiekvienas žmogus turi svajonių, kartais svajonės kurios pasakomos iš moters lūpų yra sutinkamos švelniai tariant kitaip, nei tokios pats svajonės apie kurias prakalba vyrai.
„Prisimenu kai pradėjau mokytis vairuoti motociklą, laikytis teises, važinėti sportiniu motociklu trasoje. Vienas iš Arūno kolegų man iškart uždavė klausimą, Emilija kam tau to reikia? Juk motociklai nėra moteriškas sportas, ką tu čia bandai įrodyti? Mano atsakymo, kad aš tiesiog noriu, jam neužteko ir jis tęsė, juk tau nepavyks kažko aplenkti, juk per sunku, per vėlai pradėjai ir t.t. Tuo tarpu kai vyras pradeda užsiimti kažkokia nauja „vyriška“ veikla, dažniausiai jis iškart sutinkamas kaip drąsuolis, yra skatinimas.
Tuomet aiškiai supratau, kad mūsų visuomenėje vis dar vyrauja sporto ar veiklų užsiėmimų suskirstymas į vyriškus ar moteriškus, todėl manęs tai nesupykdė, o kaip tik įkvėpė. Aš aiškiai suprantu, kad galiu daryti tai ką aš noriu, tada kada noriu ir kaip noriu. Šiuo metu turiu ir motociklo teises, sportinį motociklą, motorolerį, o dabar ir bagį. Mano vienas iš tikslų įrodyti, kad moterims nebūtina turėti, kažkokios kosmoso vertos strategijos, daryti tai ką sugalvojame. Kaip jau supratote, šiandien aš žengiu savo senos ir tylios svajonės link“,– kalba Emilija.
Ralyje vis dar nėra gausu moterų, Lietuva moteriškosios lyties atstovės sėdinčios už pagrindinio vairo tokio tipo ralyje taip pat dar nėra turėjusi.
„Laikas judėti, mano pagrindinis tikslas mėgautis procesu, beveik 10 metų svajojau mokytis vairuoti sportinį automobilį šiame Dakaro ralyje, berods antrą dieną atsisukau į savo kolegę ir tariau gana svajoti, aš labai noriu išmokti. Štai ir esu dabar kur esu. Džiaugiuosi turėdama galimybę mokytis iš geriausių, mane mokė keturis kartus Dakaro ralio nugalėtojas Nasser Al-Attiyah, Tomas Jančys – turintis puikios Dakaro ralio patirties, Dominykas Butvilas – Lietuvos ralio čempionas ir asas. Technika rūpinasi taip pat aukščiausio lygio varžybose dirbęs, savo srities profesionalas – Jonas Raudeliūnas. Esu laiminga, kad mane šitaip šiltai priėmė geriausi šio sporto atstovai“, – džiaugiasi vairuotoja.
Emilija lietuvių pamėgtame, 5 dienas trunkančiame Breslau ralyje, kartu su savo šturmanu du kartus Dakaro ralio nugalėtoju OBM klasėje, Arūnu Gelažninku startuoja jau Birželio 27 dieną. Ji ir jos komanda ragina visas moteris nebijoti siekti savo svajonių ir žengti pirmuosius žingsnius jų link.
„Jei turite didžiulį norą net ir finansinės galimybės nėra kliūtis, tikrai rasite tuos partnerius, kurie patikės jumis. Man tikrai pasisekė, kad šiam raliui radau būtent SERES automobilių prekės ženklo atstovus. Iš tikrųjų jie ilgai nedvejojo ir sutiko būti pagrindiniai rėmėjai būtent šiam raliui. Esu be galo dėkinga jiems. Dar kartą pasikartosiu, svajokite atsakingai“, – juokiasi Emilija.
