Kotryna neneigia, kad visą laiką buvo šiek tiek kitokia. Jau vaikystėje jos nežavėjo nei lėlės, nei kiti mergaitiški reikalai. Savęs ir artimos širdžiai veiklos ieškojimas merginą atvedė į šokius. Čia ji užsibuvo ilgai.
„Šokau „Lietuvos ryto“ krepšinio komandoje, televizijos projekte „Kelias į žvaigždes“, o šešiolikos metų tapau šokių mokytoja, turėjau 30 vaikų grupę“, – teigia Kotryna.
– Kodėl nuo parketo perėjai prie „drifto“?
– Galbūt „driftas“ irgi savotiškas šokis? (šypsosi) Man visada patikdavo priklausyti pačiai nuo savęs. Didžiuojuosi savimi, kad, būdama 16 metų, jau dirbau šokių trenere ir turėjau tokią didelę mokinių grupę. Tad išbandyti save kitoje sporto šakoje man buvo vienas malonumas.
– O gal galvojai kitus mokyti „drifto“?
– Tokios mintys man sukasi ir dabar. Ypač keliaujant po pasaulį ir matant pavydžius moterų žvilgsnius. Taip ir norisi prieiti, apkabinti, pasakyti, kad tu gali lygiai tą patį, ką galiu aš, mes visi esame lygūs. Būti „drifto“ trenere tikrai būtų labai įdomu, jeigu tik atsirastų norinčių, mielai tuo užsiimčiau, juolab kad turiu mokytojos patirties.
Jeigu tik atsirastų norinčių panelių užsiimti tuo, galite mielai su manimi susisiekti. Tuo labiau kad „driftas“ visada bus į naudą, net ir tada, kai neužsiimsite tuo profesionaliai. Juk tai – ekstremalaus vairavimo įgūdžių lavinimas, kuris kelyje gali padėti išvengti nelaimės.
– Ar tau yra tekę „drifte“ įgytus įgūdžius panaudoti kelyje, siekiant išvengti nelaimės?
– Taip, yra buvę tokių situacijų. Ypač kai būna šlapia, slidu, šalta. Yra tekę valdyti automobilį, kuris pradeda slysti to nenorint. Kitas galbūt išsigąstų, sutriktų, nežinotų ką daryti, tačiau tas, kuris moka „driftinti“, moka elgtis ir žino, ką kada daryti.
Labai svarbi lenktynių trasoje išugdyta reakcija, o taip pat žinojimas, kada kurį pedalą spausti: kada geriau stabdyti, o kada geriau dar daugiau akseleruoti. Taip pat labai svarbu slystant kelyje mokėti dirbti vairu, žinoti, į kurią pusę jį sukti, norint išvengti avarijos.
– Koks tavo požiūris į chuliganišką vairavimą – „driftinimą“ kelyje?
– Neigiamas. Žmogui, kuris šiuo pavojingu sportu užsiiminėja mieste, pasakyčiau tik tiek, kad niekada negalima bandyti įrodyti kažko kitam, reikia įrodyti sau. O įrodyti sau geriausia lenktynių trasoje.
„Driftindamas“ mieste tu tik prarasi vairuotojo pažymėjimą. Treniruotis aikštelėje, kur negali patekti pašaliniai žmonės, yra kur kas protingiau. Ten galima išmokti valdyti automobilį, jį pažinti. O toks važinėjimas mieste dažniausiai yra tik noras kažką įrodyti aplinkiniams, o tai nieko gero neduoda.
Aš nemanau, kad žmonės „driftindami“ mieste, jaučiasi gerai. Ir pati nesijausčiau gerai lenktyniaudama mieste. Rizikuoti sužaloti kitus ir save, prarasti vairuotojo pažymėjimą, sugadinti savo transporto priemonę –neverta.
– Pereikime prie lenktynių trasos. Kaip atrodo ten „driftinanti“ mergina, lyginant su vyrais?
– Aš tikrai labai norėčiau, kad atsirastų daugiau šiuo sportu užsiimančių merginų ir mes galėtumėme sukurti, pavyzdžiui, savo komandą, o gal net atskirą merginų lygą. Tačiau dabar merginos varžosi kartu su vaikinais, kaip lygios su lygiais, kadangi be manęs „driftinančių“ merginų yra dar dvi.
Kaip ir visose sporto šakose, yra gerai pasirodančių, yra ir prastai. Taip pat ir „drifte“: yra vaikinų už kuriuos važiuoju geriau, ir yra tų, kurie savo rezultatais lenkia mane. Apskritai vyrai labai palaiko mus, šiuo sportu užsiimančias merginas, ir jokio priešingumo tikrai nesijaučia.
Beje, kartais susidaro toks įspūdis, kad vyrai laikosi taisyklės - pralošti moterims negalima (juokiasi). Pavyzdžiui, paskutinį kartą per varžybas įveikę kvalifikaciją ir atsistoję prie starto linijos poriniams važiavimams kartu su vyru, pažvelgėme vienas į kitą ir jo akyse pamačiau milžinišką jaudulį. Laimėjus tokiais atvejais, kartais net gaila pasidaro...
– Ar vyrai nenuvertina merginų lenktynių trasoje?
– Nemanau, dažnai jiems kaip tik būna labai įdomu, kaip čia viskas baigsis. Ar kita dalyvė, ar aš pasirodysiu geriau ar blogiau už vieną ar kitą vyrą.
– Ar „driftas“ yra brangus malonumas?
Taip, tai yra veikla, reikalaujanti didelių pinigų. Vien jau padangoms, kurios būna sunaudojamos labai greitai. Praktiškai pora važiavimų ir nebeturi komplekto. Taip pat kaip kiekviename automobilių sporte reikalinga įranga gabenti automobiliui, sunaudojama daug degalų.
Nereikia pamiršti, kad „driftas“ yra kontaktinis sportas, o stiprus kontaktas gali kainuoti labai brangiai. Pasiruošus mašiną vienam sezonui ir susikūlus su kitu varžovu gali tekti ją konstruoti iš naujo.
Nereikia pamiršti dar ir treniruočių, kuriose taip pat sparčiai nyksta degalai ir svyla padangos. Be treniruočių nebus gero rezultato, todėl bendra veiklos kaina išauga dar labiau.
– Papasakok apie savo automobilį
– Vairuoju BMW trečios serijos „e36“ modelį, kuris yra kupė. Jame yra tai, ko reikia kiekvienam „drifto“ bolidui – tai suvirintas galinis reduktorius, padarytas didesnis priekinių ratų pasukimas, įmontuotas hidraulinis rankinis, pakaba sukietinta reguliuojamo aukščio ir standumo amortizatorių pagalba, padaryta trumpesnė pavarų perjungimo eiga.
Kai pirkau šį automobilį, jame buvo 2,8 litrų darbinio tūrio motoras. Tačiau pakeičiau kiek didesniu – 3 litrų darbo tūrio agregatu. Iš standartiškai buvusių 142 kW variklio galios dabar naudojuosi visu 170 kW.
Taip pat mano automobilis turi stiklo audinio kėbulą. Vaikinai iš įmonės „Vilnius Autosport“ pagamino stiklo pluošto priekinį ir galinį bamperius, bagažinės spoilerį ir sparnus.
Kotrynos pasiekimai automobilių sporte:
I vieta: „Dzūkijos greituminis slalomas“ Alytus;
II vieta: Greituminis slalomas „Vimota chip tuning“, Jonava;
II vieta: „RDR Racing kartinų taurė“ , Vilnius;
III vieta: „Yasmine Moterų kartingų taurė 2016“, Vilnius;
III vieta: „Šakių ruduo 2015“, Šakiai;
III vieta: Moterų slalomas „Subaru taurei laimėti“ (pirmosios varžybos) , Trakai;
