Klaipėdiečio garaže, naudojant „Ford Fiesta“ kėbulą, baigiamas konstruoti specialiai ralio-kroso kovoms skirtas bolidas, o pats lenktynininkas kibo į naujos disciplinos ypatumų studijas.
Dėstydamas, kas lėmė tokią rokiruotę, P. Pleskovas patikino, kad permainas planavo jau praėjusio sezono pabaigoje, tačiau šiek tiek pritrūko laiko ir resursų naujo sportinio automobilio „pastatymui ant ratų“.
Pirmieji mūsų bandymai pasižiūrėti, kaip atrodome greta rali-kroso senbuvių, nuteikė pakankamai optimistiškai
„Kita vertus, patys puikiai suprantam, kad rali-kroso specifika (čia 50 proc. trasos driekiasi asfaltu, o kita 50 proc. – kietai suplūktu žvyru) reikalauja kiek kitokių žinių, kaip sureguliuoti automobilį. Pirmieji mūsų bandymai pasižiūrėti, kaip atrodome greta rali-kroso senbuvių, nuteikė pakankamai optimistiškai, tačiau klausimų po „žvalgybos mūšiu“ namo parsivežėme daugiau nei atsakymų“, – atviravo TSK „Baltijos autosportas“ lenktynininkas.
Praėjusį savaitgalį P. Pleskovas dalyvavo baigiamosiose „Rallycross Challenge Europe“ lenktynėse „Duivelsbergcircuit“ trasoje Belgijoje ir iškovojo trečią vietą. Kadangi čia dalyvavo ir keletas sportininkų, startuojančių oficialiame Europos rali-kroso čempionate, toks rezultatas nuteikia pakankamai optimistiškai ir leidžia tikėtis lygiavertės kovos su šio serialo lyderiais. Beje, „Rallycross Challenge Europe“ nuo Europos pirmenybių skiriasi tik šiek tiek liberalesniu požiūriu į dalyvių techniką – čia leidžiama važiuoti su pasibaigusios homologacijos automobiliais. Dėl pastarosios priežasties „Challenge“ serialas sutraukia kuklesnius biudžetus turinčias komandas, tačiau nesumažina sportinės intrigos.
„Pagrindiniai techniniai reikalavimai – kiek automobilis turi sverti, kokios kubatūros variklį ir kokį restriktorių galima naudoti – iš esmės sutampa tiek su aprašytais Europos automobilių kroso, tiek su ralio-kroso reglamentuose. Todėl prieš varžybas Belgijoje mes viso labo sumontavome šiek tiek didesnius stabdžių diskus ir pakeitėme galinio reduktoriaus reguliavimą taip, kad mašina mažiau slystų.
Kol kas aišku tik tai, kad žiūrim teisinga linkme, bet iki visų subtilybių perpratimo dar labai toli. Turėsim daug ko išmokti, nes čia automobilio vairavimo technika stipriai skiriasi. Rali-krose viskas labiau panašu į žiedines lenktynes, nei į ralį. Vadinasi reikia kitokios pakabos ir kitokios transmisijos“, – pripažino P. Pleskovas.
„Rallycross Challenge Europe“ lenktynės rengiamos nuo 2013-ųjų metų pagal FIA patvirtintas taisykles. Tradiciškai rali-kroso trasose nėra daug vietų lenkimams, todėl čia itin svarbi taktinė kova išnaudojant vadinamojo „jokerio“ taisyklę (kiekviename važiavime visi varžovai privalo savo nuožiūra įveikti vieną ratą su papildomais posūkiais). Skirtingai nuo kroso, čia būna kiek mažiau grubios kontaktinės kovos ir kur kas daugiau preciziškai tikslaus vairavimo.
Koks bus 2017-ųjų TSK „Baltijos autosportas“ lenktynių kalendorius kol kas nėra galutinai nuspręsta, bet P. Pleskovas jau dabar neabejoja, kad pavyks startuoti ne tik „Rallycross Challenge Europe“ seriale, bet visuose Europos rali-kroso čempionato etapuose, kuriems spės pasiruošti.
