TAIP PAT SKAITYKITE: 2022 m. Dakare susprogdintas automobilis
Dakaro ralio organizatoriai stengiasi padaryti viską, kad tragiškų įvykių pavyktų išvengti. Tačiau greitai bekele lekiančių mašinų lenktynės niekada nebus visiškai saugios. Skaičiuojama, kad 1979 metais prasidėjusiose kasmetinėse lenktynėse jau žuvo 76 žmonės (iš jų – 31 dalyvis). Tai yra labai daug, ypač turint omenyje, kad 2008 metais Dakaro ralis apskritai neįvyko. 1986 ir 1988 metai yra laikomi juodžiausiais Dakaro ralio istorijoje.
Tačiau ne visos nelaimės Dakare buvo tiesiogiai susijusios su sportu. 1988 metais suomis Ari Vatanenas tikriausiai būtų apgynęs čempiono titulą, jei ne jo "Peugeot 405 T16" vagystė. Tokiomis aplinkybėmis čempionu tapo Juha Kankkunenas, kuris iki šiol yra jauniausias Dakaro nugalėtojo titulą iškovojęs automobilių lenktynininkas. Bet laikais, kai Dakaro ralis vis dar vyko Afrikoje, būta ir labai skaudžių susidūrimų su vietine ginkluoto konflikto realybe.
Dakaro ralio istorijoje yra įrašytos dvi mirtys, susijusios su ginklais, o ne auto-moto sportu. 1991 metų sausio 13 dieną Charles Cabannesas, vairavęs "Citroën" komandos techninės pagalbos sunkvežimį, tapo, greičiausiai, atsitiktine tuaregų sukilėlių ir Malio ginkluotųjų pajėgų konflikto auka.
Cabannesas buvo nušautas, o kitas sunkvežimio įgulos narys Joëlis Guyomarc’has patyrė paviršinį sužalojimą. Nors niekas neprisiėmė atsakomybės už šią tragediją, manoma, kad "Mercedes-Benz" sunkvežimis pasipainiojo sukilėlių kelyje.
Ši nelaimė buvo itin skaudi visai Dakaro ralio organizacijai. Tuo metu dalyvių saugumas buvo vienas iš labiausiai pabrėžiamų prioritetų, nes įvairūs vietiniai konfliktai, įskaitant ir Malio-tuaregų, buvo gerai žinomi. Po šio išpuolio du ralio etapai buvo atšaukti ir organizatoriai paprašė Malio karines pajėgas palydėti dalyvius per šalį. Viena komanda apskritai pasitraukė iš 1991-ųjų Dakaro ralio, nes bijojo dėl savo saugumo.
1991-ųjų katastrofa, kaip žinote, Dakaro ralio nesustabdė. Nesustabdė ir 1996-ųjų Dakaro ralyje įvykusi "Citroën" komandos techninės pagalbos sunkvežimio vairuotojo Laurent Guegueno žūtis. Ir taip – ir ši tragedija palietė "Citroën" komandą. Guegueno vairuojamas "Mercedes-Benz" sunkvežimis maždaug per 400 metrų nutolo nuo pažymėtos trasos. Deja, čia būta Maroko kariuomenės sausumos minų, kurios ten buvo paliktos dėl tebevykstančio ginkluoto vidinio konflikto su sukilėliais.
Ant vienos jų Guegueno vairuojamas sunkvežimis ir užvažiavo. Sprogimas nubloškė sunkvežimį, šis vertėsi ir užsidegė. Vairuotojas greičiausiai žuvo iš karto, kiti du įgulos nariai Pascalis Laudenotas ir Vincentas Baudenas sugebėjo pabėgti iš degančio sunkvežimio.
1999 metais panašių žūčių išvengta, bet viskas galėjo būti daug blogiau. Tuomet 12-ąjį etapą aptemdė gąsdinantis įvykis – "Kalašnikov" automatais ginkluota maždaug 20 asmenų gauja apiplėšė daugiau nei 50 ralio dalyvių. Jie pavogė keturis automobilius, tris sunkvežimius ir vieną motociklą, benziną, asmeninius daiktus, visus pinigus, tačiau dalyvių nemušė ir niekas rimčiau nenukentėjo. Panašus, bet kiek mažesnio masto apiplėšimas įvyko ir 1998 metais.
Konfliktai Afrikoje buvo vienas iš tų dalykų, kuriuos organizatoriai turėjo suprasti, rengdami maršrutą. Net ir iki 2009 metų, kai Dakaro ralis išsikraustė į Pietų Ameriką, finišo linija ne visada buvo Senegalo sostinėje Dakare. Ralio trasa visada buvo koreguojama ne tik ieškant įdomiausių bekelės maršrutų, bet ir siekiant sumažinti susidūrimų su ginkluotomis grupuotėmis riziką. Ir būtent dėl to 2008 metais Dakaro ralis neįvyko apskritai – al-Qaeda grupuotės grasinimai Mauritanijoje kėlė per didelę riziką ralio dalyvių saugumui.