Trumpiausias – toli gražu ne lengviausias
Motociklininkai penktąją bekelės maratono aplink Ladogos ežerą dieną turėjo įveikti maždaug 35 km ilgio greičio ruožą. Patį trumpiausią iš visų šiose lenktynėse. Bet jis toli gražu nebuvo lengviausias.
Perlipi per aukštą kalną ir krenti nuo dar aukštesnio šlaito veidu į kitą pelkę
„Kai po pusantros valandos klampojimo, griuvinėjimų ir motociklo stūmimo per pelkes pamačiau, kad dar nė 10 kilometrų nenuvažiavom, tai...“ – keiksmažodžiais dienos apibūdinimą užbaigė „GoLT“ komandoje su Simonu Ramanausku važiuojantis Paulius Kairavičius.
„Šiandien trasoje buvo vien tik pelkės. Tokios gilios, klampios. Paskui perlipi per aukštą kalną ir krenti nuo dar aukštesnio šlaito veidu į kitą pelkę. Ir dešimtis kilometrų iriesi tokiu greičiu, kaip tik sugebi motociklą traukti“ – pasakojo kitas „GoLT“ komandos narys Mindaugas Aškelėnas.
Kankynė
Jam ši diena buvo dvigubai sunkesnė ir blogesnė: po to, kai ketvirtą dieną jo kolega Mindaugas Gulbinskas krito nuo motociklo ant akmens ir šoną susitrenkė, skausmas jam toli gražu nepraėjo. Netgi sustiprėjo, ir trečiadienį jis trasoje važiavo avariniu režimu. Bet tik pravažiuoti.
Šiandien buvo visiškai Ladoginis greičio ruožas. Navigacijos čia nereikėjo
Tik kad trasa nebuvo tokia kaip kitos. Čia ne tiek daug važiavimo, kiek technikos varymo per pelkes. Taigi vienas aimanavo iš skausmo, kitam teko aimanuoti traukiant du motociklus. Nors dėl lyderių pozicijų kovoję vyrai gero rezultato neparodė, finišą jie sėkmingai pasiekė.
„Šiandien buvo visiškai Ladoginis greičio ruožas. Navigacijos čia nereikėjo. Visi taškai buvo šalia vienas kito, ir nupiešė gana aiškų koridorių, kuriuo reikėjo važiuoti. Tik tas koridorius driekėsi per labai sudėtingai įveikiamas pelkes. Motociklas stringa, tu krenti, trauki jį, stumi, bandai sėsti, važiuoti, vėl priekiniu ratu pramuši kokias samanas ir krenti per priekį į pliurzą. Nuovargis buvo toks, kad visas vandens atsargas ištuštinom jau pusę trasos įveikę, pradėjom kvailus sprendimus priiminėti, vienu metu griuvęs į purvą netgi pelkių gėlytes filmuoti pradėjau“ – pasakojo Aidas Bubinas.
Ne tik sportininkai kankinosi. Aido kolegai Adui Berniui variklis užvirė taip, kad net aušinimo skysčio bakelio kamštis iššovė. Aušinimo sistemą ne kartą teko pildyti pelkių vandeniu. Su variklio kaitimo problemomis susidūrė ir Paulius Kairavičus, kuriam buvo sugedęs ventiliatorius.
Nepasidavė
Pirmieji iš lietuvių „GoLT“ komandos penktąją „Ladoga Trophy“ maratono dieną finišą pasiekė Tomo Šipkausko ir Šarūno Palioko ekipažas, lygiai taip pat prisikankinęs trasoje, bet besidžiaugęs tikrąją Ladoga, į kurią jie ir atvažiavo.
Po keturių dienų bendroje motociklų įskaitoje pirmauja rusų Stanislovo Melkovo ir Aleksėjaus Kolobovo ekipažas. Antroje vietoje – lietuviai Aidas Bubinas ir Adas Bernius. Toliau – dėl avarijos nemažai laiko praradę Mindaugai Aškelėnas ir Gulbinskas nukrito į ketvirtą vietą. Paulius Kairavičius su Simonu Ramanausku – penkti, Tomas Šipkauskas su Šarūnu Palioku nukrito į septintą vietą iš 20-ies motociklais Ladogoje važiuojančių komandų.
Nepasidavė net su skaudančiomis kojomis
Pas medikus buvome, bet jie nieko padaryti negali, taigi šiandien važiuodamas trasoje tabletes nuo skausmo rijau kaip saldainius
„GoLT“ komandoje važiuojantis septyniolikmetis dviratininkas Martynas Dabužinskas ketvirtąją dieną, ilgiausiame ir sudėtingiausiame 93 km ilgio greičio ruože užėmė antrą vietą ir bendroje įskaitoje po dviejų nesėkmingų dienų pakilo į 4-tą vietą. Bet norėdamas susigrąžinti prarastas pozicijas taip stipriai spaudė, kad net kojų sąnariai sugedo.
„Vakar savęs negailėjau, truputį persistengiau. Šiandien labai kojų sąnarius skauda. Pas medikus buvome, bet jie nieko padaryti negali, taigi šiandien važiuodamas trasoje tabletes nuo skausmo rijau kaip saldainius“, – pasakojo Martynas, kuris nepaisant kojų skausmų vis vien daugiau nei 50 km ilgio trasą per Karelijos pelkes ir upes dviračiu įveikė šeštas.
Atsipūtimas automobilistams
Kiek lengvesnė penktoji diena buvo automobilistams. Čia lyg atsipūtimas po prieš tai maratoninio 24 valandų, beveik 200 km važiavimo bekele. Viso labo 27 km ilgio greičio ruožas per pelkynus, miškus ir akmenis, bet be labai klampaus ir sunkaus molio per kurį automobilių varikliai nė ratų pasukti nesugeba.
Čia savo, kaip vairuotojo pranašumą galėjo įrodyti, ir įrodė Vaidotas Paškevičius su Šturmanu Dariumi Milieška, kurie silpną variklį turinčiu automobiliu galingiausios prototipų klasės trasą įveikė absoliučiai pirmi.
„Trasa nebuvo labai sunki. Labiau techniška, per stačias įkalnes, akmenis, miškus. Labai gerai sekėsi važiuoti. Turėjome tik vieną incidentą, per kurį man išsimaudyti teko: privažiavom kanalą. Maždaug automobilio ratų bazės pločio. Būtumėm įsibėgėję gerai, būtumėm prašokę. Bet neįsibėgėjom. Tai išlipau, kad į kitą pusę pereiti, kelią nuvesti. Vos žengiau žingsnį nuo kranto į vandenį ir prasmegau visas, kad net šalmas po vandeniu atsidūrė. Teko seklesnės vietos paieškoti.“ – pasakojo Vaidoto šturmanas Darius Melieška.
Lietuviai jau stato koją ant podiumo
Tuo tarpu lyderis tarp lietuvių Nerijus Gurklys su šturmanu Aigaru Zeiza šiandien buvo trečioje vietoje.
„Važiuojam ramiai, nelaužom mašinos, antrą vietą bendroje įskaitoje „dabojam“. Nes bandyti vytis pirmoje vietoje esantį estą Tarvo Klassimae neapsimoka. Dar galėtumėm pasivyti bet tai labai rizikinga. Jie važiuoja lyg be galvos. Niekur nestabdo, automobilio negaili. Drūto vyro šlaunies storio berželius buferių įsibėgėję verčia.
Ketvirtą dieną per 24 valandų ruožo pirmąją dalį buvome juos pasiviję ir netgi aplenkę. Bet ir patys važiavome lyg be galvos, kiek tik mašina gali. Važiuojant tokiu tempu antroje dalyje nulūžo galinį tiltą laikantys šarnyrai. Tiltą, kad nenukristų, suvarstėme trosu. Taip surinkome visus likusius taškus. Praradome visą valandą.“ – sakė Nerijus Gurklys, kuris jau planuojasi podiume po trijų dienų atsistoti ant antros vietos laiptelio.
Į nesėkmių liūną įklimpo „Tanagra“ komanda, vairuojanti „TRT Evo II“ bolidą. Andžejaus ir Vitoldo Dzikevičių ekipažui ketvirtąčją dieną maratoniniame greičio nulūžo ratas. Greičio ruožo jie nebaigė, prašė pagalbos „Ural“ sunkvežimio vairuotojo, kad juos ištrauktų iš miško. Ta pati problema atsitiko ir penktąją dieną – įpusėjus važiavimą nulūžo kitas ratas. Taip ši komanda nebaigė dviejų greičio ruožų ir palaidojo galimybę kovoti dėl prizinių pozicijų. Bet automobilį jie sutaisys ir važiuos toliau rodyti gerų rezultatų bent jau atskiruose greičio ruožuose.
