Tačiau ne tik tėtis persėdo į „liūtuką“. Būsimasis kolekcininkas galiausiai pats pradėjo vieną po kito pirkti liūto ženklu pažymėtus automobilius, o šiuo metu intriguojančią latvio kolekciją sudaro tiek gatvėse vis dar matomi modeliai, tiek ir itin reti eksponatai.
Pirmasis „Peugeot“
Su pirmuoju savo „Peugeot“ Gintas susipažino dar tūkstantmečių sandūroje, kai studijavo Rygoje. Tuo metu jo tėtis nusprendė pakeisti turimą automobilį. Jis peržiūrėdavo skelbimus, o tam, kad tėčiui pačiam kaskart nereikėtų keliauti į Rygą, automobilius apžiūrėdavo ir išbandydavo sūnus. Tai buvo nenauji, maždaug aštuonerių dešimties metų senumo modeliai.
„Apžiūrėjau „Mazda 626“, „Toyota Carina“ ir dar keletą tuo metu populiarių variantų, galiausiai dėmesį patraukė 1991 metų „Peugeot 605 SVTD“. Užteko įsėsti į vidų, ir mintys apie japoniškus bei kitų gamintojų automobilius išgaravo akimirksniu. Pasidalinau savo įspūdžiais su tėčiu. Po bandomojo važiavimo abu padarėme tą pačią išvadą – tai geriausias pasirinkimas!“, – sako latvis.
Po kurio laiko ir pats įsigijau tokį pat 605 – tai buvo pirmasis mano liūto prekių ženklu pažymėtas modelis. Niekada jo nepardaviau, o vėliau pasilikau ir kitus automobilius. Taip ir susikaupė ši neeilinė prancūziškos technikos kolekcija.
Pirmasis sportinis modelis
Greitai įsigijo antrą 605 egzempliorių, tačiau šį kartą – su 3 litrų, 200 AG benzininiu SV24 varikliu. Automobilį pasirinko žinodamas, kad tokių modelių su didesnio darbinio tūrio benzininiais varikliais rida būna mažesnė. Ir skelbimą susirado, ir pats parvairavo automobilį iš Vokietijos.
Neapsakomai pamėgo 605 modelį, tačiau tai buvo labiau kasdienė transporto priemonė, todėl ėmė žvalgytis sportiškesnio automobilio. Nusprendė, kad tai turėtų būti mažesnis modelis.
Originaliam „Peugeot 205 GTi“ tuo metu stigo pinigų, tačiau Lietuvoje rado geros būklės 1992 metų 205 hečbeką. O tada ir prasidėjo – suremontavo variklį ir pavarų dėžę, likusią įrangą atnaujino taip, kad automobilio būklė būtų tokia, kaip prieš išvažiuojant iš gamyklos. Visgi galiausiai neatsispyręs pagundai pakeitė buferius, sumontavo galinį oro aptaką ir automobilio jau buvo beveik neįmanoma atskirti nuo tikro GTi.
Istorija tuo nesibaigė. Anglijoje rado GTi variklį ir pavarų dėžę, tačiau Ginto 205 vairavęs asmuo pateko į avariją, tad projekto teko imtis nuo pradžių. Šiuo metu jis pasiekęs tą etapą, kuomet reikia sutvarkyti elektros instaliaciją ir viską sujungti.
Tiesa, latvis turi pripažinti, kad ne itin sekasi rasti meistrus. Ne kiekvienas žino, kaip elgtis su tokiais automobiliais. Jei yra norinčių prisidėti prie projekto, būtų dėkingas už bet kokią pagalbą!
Tiesa, tai nėra vienintelis latvio 205. 2016 metais įsigijo „205 Indiana“ – dėl specifinės apdailos tai ypač retas modelis. Kiek Gintui žinoma, kitados buvo pagaminta maždaug 3 000 tokių automobilių, skirtų Prancūzijos, Ispanijos ir Portugalijos rinkoms. Be to, jų gamyba tęsėsi vos metus.
Neįprastas versijos pavadinimas yra nuoroda į dešimt metų anksčiau pasirodžiusį filmą „Indiania Džounsas ir dingusios Sandoros skrynios ieškotojai“ (angl. „Raiders of the Lost Ark“). Tai buvo pirmoji kino juosta apie Indianos Džounso nuotykius, o skiriamieji automobilio bruožai buvo smėlio spalvos kėbulas, rusvai tamsinti stiklai, „kaktuso apdaila“ ir kitos įdomios detalės.
Automobilį įsigijo už 350 eurų iš šiek tiek įtartino pardavėjo, o transportuoti pasamdė lietuvių įmonę. Galėjo jo apskritai nesulaukti, nes, kažkam supainiojus užsakymus, latviui buvo vežamas „Peugeot 307“. Išsiaiškinus, kas vyksta, vairuotojui teko palikti priekabą ir dumti pasiimti „senienos“.
Gintas daug metų vairavo didelius automobilius, todėl buvo smagu galiausiai turėti tokį, kurį galėtų nuplauti viena ranka!
Kodinis pavadinimas Mi16
Kitas automobilis buvo Švedijoje rastas „Peugeot 405 Mi16“. Visa tai nutiko 2007 metų rudenį, ir jau buvo nusiteikęs kurį laiką pabūti ramiai. Tačiau tuomet Švedijos aukcione pasirodė „405 Le Mans“. Žiūrint tik į konstrukciją, šie du automobiliai atrodo kone vienodi, tačiau „Le Mans“ versijoje montuojamos „Alcantara“ oda aptrauktos sėdynės ir anglies pluošto detalės.
Kadangi aukcione galėjo dalyvauti tik vietiniai, teko kreiptis pagalbos į pažįstamą. Pradinė automobilio kaina buvo vos 65 eurai, tačiau dienos pabaigoje ji išaugo iki 1 000. Po aukciono paaiškėjo, kad latvis vienintelis žinojo, kuo šis automobilis ypatingas, tačiau kartais taip nutinka – nieko nepadarysi.
Jis ilgą laiką tikėjo, kad įsigijo paskutinį ribotos serijos modelį, kurio numeris buvo 615. Apie tai netgi rašė vienas Prancūzijos žurnalas, tačiau vėliau paaiškėjo, kad „Peugeot“ apskaitą vedė ne itin skrupulingai – Švedijoje atsirado 622 numeriu pažymėtas „405 Le Mans“.
Įprastai Gintas mėgsta pasidomėti kiekvieno pirkinio istorija: kai norėjo įsigyti „Le Mans“ versiją, netgi apžiūrėjo ankstesniojo savininko namą ir garažą.
Karto dydžio smagumynas
Paskutinį savo automobilį „Peugeot 106 XS“ parsivarė iš Lietuvos. Už jį paklojo labai nedaug, tačiau tai buvo tarsi apsipirkimas sendaikčių turguje, kuomet tarp visų nuvalkiotų senienų bandai rasti kažką vertinga. Automobilio būklė buvo patenkinama, tačiau, kaip ir dažniausiai būna, reikėjo šį bei tą atnaujinti.
106 XSi su 16 vožtuvų varikliu būtų įdomesnis variantas, tačiau kolekcininkas visiškai sutinka su teigiamais atsiliepimais apie turimą modelį britų spaudoje. Automobilis išsiskiria puikiu grįžtamuoju ryšiu ir valdymo tikslumu primena kartą. 75 AG išvystančio 1,4 litro variklio traukos iš tiesų visiškai pakanka.
Le Manas ir Jacques’as Villeneuve’as
Le Mano lenktynėse „Peugeot“ dalyvavo 1991–1993 metais, taigi tai buvo galėtinai tolima praeitis (1992-aisiais „Peugeot“ laimėjo ištvermės varžybas, o 1993-aisiais ant nugalėtojų podiumo stovėjo vien šios komandos lenktynininkai). Tuo pat metu Gintas žinojo, kad Jacques’as Villeneuve’as nuo 1996 iki 2006 metų dalyvavo „Formulės 1“ čempionate, todėl po to, kai paaiškėjo, kad 2007-aisiais „Peugeot“ sugrįžta į Le Maną ir tarp vairuotojų bus šis žinomas pilotas, su nekantrumu laukė starto.
Sekti lenktynių eigą nebuvo paprasta – televizoriaus Gintas neturėjo, o vienintelis informacijos šaltinis buvo organizatorių tinklalapyje pateikiamas ratų įveikimo laikas. Galiausiai 2009 metais galėjo stebėti „Eurosport“ transliaciją, kurioje buvo rodoma visa 24 val. lenktynių eiga. Vienintelė bėda, kad neturėjo bendraminčių – niekas negalėjo suprasti, kaip sėdint namuose galima ištisą parą stebėti lenktynes.
Trumpai tariant, tai tik dar labiau padidino latvio susidomėjimą „Peugeot“ prekių ženklu. Jis nesitvėrė džiaugsmu ir tuomet, kai Rygoje vykusiame Pasaulio ralio kroso (WRX) čempionato etape Sebastienas Loebas išplėšė savo pirmąją pergalę.
Neteisingas išankstinis nusiteikimas
„Kodėl man taip patinka „Peugeot“ automobiliai? Sunku konkrečiai atsakyti, bet pasistengsiu. Manau, daugiausia tai lemia valdymas, garso izoliacija ir pojūtis sėdus prie vairo. Toks įspūdis, kad šiuos modelius gaubia ypatinga aura“, – sako Latvijos kolekcininkas.
Šalia to yra uoslę jaudinantis kvapas. Nesvarbu, koks senas ir kiek kilometrų yra nuvažiavęs 605, šis modelis vis tiek išlaiko ypatingą kvapą.
Labiausiai Gintą žavi paskutinio praėjusio amžiaus dešimtmečio mašinų formos. Vieni žmonės perka brangius paveikslus, o jam pakanka išeiti į lauką ir apžiūrėti savo automobilius. Pripažįsta, kad vienu metu jį labai žavėjo „Alfa Romeo 164“ ir „Citroën XM“, tačiau liko ties „Peugeot“.
Taip pat nesupranta su Prancūzijos gamintojų automobiliais siejamo išankstinio nusistatymo.
„Manyčiau, kad nėra blogų automobilių – tiesiog jie gali būti netinkami konkrečioms sąlygoms arba jų savininkai labai nerūpestingi. Iki šiol renkuosi vien PSA koncerno gaminius darbui: namie turime „Citroën C5“ ir „Spacetourer“, – pasakoja latvis.
Apskritai, lygindamas tai, kas buvo anksčiau, su tuo, kas yra dabar, kolekcininkas pastebi, kad modernių „Peugeot“ automobilių dizainas tapo patrauklus platesniam vartotojų ratui. Tai patvirtina ir dažnai gatvėse šmėžuojantys nauji gamintojo modeliai. Gintas mėgsta plaukti prieš srovę, bet senesni automobiliai – visiškai atskira sritis.
Kas laukia toliau? Pats metas užregistruoti „205 Indiana“ kaip istorinį automobilį. Taip pat nori įsirengti naują garažą, kuriame galėtų laikyti geriausius savo egzempliorius. Viliasi, kad „Peugeot“ ilgam sugrįžo į ištvermės lenktynes, – Gintas ketina apsilankyti 24 valandų Le Mano varžybose ir jas stebėti gyvai.
Išskirtinės kolekcijos istorinė apžvalga
1990 metais debiutavęs didelis 605 sedanas buvo įsispraudęs tarp kurį laiką rinkoje tarpusavyje konkuravusių gerai žinomų modelių – „Alfa Romeo 164“, „Saab 900“, „Fiat Chroma“ ir „Renault 25“. Panašiu laiku pasirodė ir 5 serijos BMW, todėl šiame segmente buvo ganėtinai ankšta.
605 dizainą sukūrė studijos „Pininfarina“ specialistai. Nors automobilis nebuvo toks ekstravagantiškas kaip „Citroën XM“, dėl tikslių proporcijų ir stiliaus subtilumo, salono erdvės, važiavimo komforto bei talpios bagažinės pelnė geriausius atsiliepimus. Jo gamyba tęsėsi iki 1999-ųjų. Tai buvo paskutinis modelis, kurio pavadinime dar naudotas penketas.
605 sedanas paliko savo žymę ir populiariojoje kultūroje. Šie automobiliai dalyvavo garsiosiose 1998 metų veiksmo filmo „Roninas“ gaudynėse, net keletą jų savo garaže turėjo Prancūzijos prezidentas Jacques’as Chiracas.
Peugeot 405. Devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje „Peugeot“ lydėjo sėkmė – prie jos svariai prisidėjo ir 405. 1987 metais debiutavęs modelis Europoje buvo išrinktas Metų automobiliu. Komisijos narių sprendimas buvo vienbalsis – tokiu rezultatu konkurso istorijoje vėliau negalėjo pasidžiaugti joks kitas automobilis.
Šio modelio dizainas taip pat buvo sukurtas bendradarbiaujant su „Pininfarina“ specialistais. 1988-aisiais greta sedano pasirodė ir universalas. Jo dizainas nebuvo išskirtinis, tačiau modeliuose su keturių varančiųjų ratų pavaromis buvo montuojama hidropneumatinė galinė pakaba. Šis itin praktiškas modelis neretai sulaukdavo puikių atsiliepimų už komfortišką važiavimą bei geras valdymo savybes.
405 modelio istorijoje gausu įdomių faktų. Tai buvo pirmasis JAV rinkoje parduodamas Prancūzijos gamintojo automobilis. Neskaitant Europos, 405 modeliai buvo surenkami dešimtyje skirtingų šalių. 405 buvo vienas ilgiausiai gamintų vienos kartos modelių per visą automobilių istoriją.
1988 metais Ari Vatanenas, vairuodamas 405 T16 GR bolidą, laimėjo pakilimo į kalną „Pikes Peak“ varžybas. Pastarasis pasiekimas netgi buvo įamžintas kultiniame dokumentiniame filme „Climb Dance“. 1989 ir 1990-aisiais Suomijos lenktynininkas taip pat buvo greičiausias ralio maratone Paryžius–Dakaras.
Peugeot 205. Rinkoje debiutuojant didesniems penketais pažymėtiems modeliams, 205 hečbeko gamyba ėmė artėti prie pabaigos. 1983 metais pasirodęs modelis padėjo „Peugeot“ įmonei atversti naują istorijos puslapį. Itin tol „Peugeot“ buvo laikomas pačiu konservatyviausiu Prancūzijos automobilių gamintoju, o 205 hečbekas šį įvaizdį visiškai pakeitė.
Europoje šis modelis tik per plauką nelaimėjo Metų automobilio titulo – tąsyk jis atiteko „Fiat Uno“. Tuo metu kaip tik nepaprastai išpopuliarėjo maži automobiliai, o pirkėjams greta 205 ir „Uno“ buvo siūlomi ir tokie modeliai kaip „Ford Fiesta“, „Opel Corsa“, „Nissan Micra“ ir antrosios kartos „Volkswagen Polo“.
Britų leidinys „What Car?“ išrinko 205 geriausiu metų automobiliu, o CAR žurnalo redakcija 1990-aisiais netgi paskelbė „Peugeot“ hečbeką geriausiu dešimtmečio modeliu. 205 buvo gaminamas net 15 metų ir per tą laiką nuo surinkimo linijų nuriedėjo beveik 5,3 milijono automobilių.
205 modelis buvo siūlomas su įvairiais kėbulais ir apdailos variantais, tačiau visoje gamoje ypatingą vietą užėmė nedidelio sportinio automobilio etalonu tapusi GTi versija. Jo istorija neatsiejama nuo ralio B grupės „205 Turbo 16“ bolido, su kuriuo Jeano Todt‘o vadovaujama „Peugeot“ komanda 1985 ir 1986-aisiais nugalėjo Pasaulio ralio čempionato (WRC) gamintojų įskaitoje. Atitinkamai tais pačiais metais, Timo Salonenas ir Juha Kankunenas neturėjo sau lygių vairuotojų įskaitoje.
Išskirtinės šio modelio galimybės taip pat buvo pademonstruotos ir Dakaro ralio maratone. 1987-aisiais pergalę bendroje įskaitoje iškovojo Ari Vatanenas, o 1988-aisiais – Juha Kankunenas.
Peugeot 106. Kadaise tai buvo mažiausias gamos modelis. 106 hečbeko gamyba tęsėsi nuo 1991 iki 2003 metų ir per tą laiką pirkėjams buvo pristatyta 2,8 milijono automobilių.
