Kas yra „Enduro sprint“? Tai supaprastintos klasikinio enduro varžybos. Šios varžybos vyksta lauke, natūralioje vietovėje ir dirbtinai sukūrus kliūtis.
Varžybos vyksta vieną dieną, sportininkai važiuoja keletą ratų ne keliu ir varžosi specialiuose, uždaruose, bandomuosiuose takuose, kurie motociklininkų bendruomenėje vadinami testais.
Automobiliniame pasaulyje labiau paplitęs pavadinimas greičio ruožas arba specialus ruožas, kuriuose ir vyksta varžybos. Visą kitą varžybų dalį galima pavadinti pervažiavimais.
Tačiau skirtingai nei automobilių sporte, čia tikslas yra ne vien nuvažiuoti nuo vieno greičio ruožo iki kito, o pasiekti, kad motociklininkai gerokai apšiltų ir pavargtų prieš greičio ruožą.
Pirmojo etapo trasa vingiavo Kesterciems supančiais miškais. Galima tik žemai nulenkti galvą prieš miškų urėdijos ir Latvijos žaliųjų atstovus, kad leidžia „darkyti“ miško paklotą ar gąsdinti perinti pterodaktilį. Lietuvoje dažnai pasigendu supratimo, kad miško pakloto niokojimas komerciniais tikslais (kertant mišką) ir pramoginiais niekuo nesiskiria, rašo A.Bubinas.
Tiek, kiek sugadina vienas miškovežis, nesugebėjo sugadinti 146 sportininkai, apvažiavę tris ratus. Taip, aš nesuklydau, pirmajame „Enduro sprinto“ etape startavo 146 dalyviai. Dalyviams, priklausomai nuo klasės, teko važiuoti du arba tris ratus. Vieno rato ilgis apie 40 kilometrų ir jam įveikti skirta 1 val. 40 min.
Viename rate sportininkai privalėjo įveikti du greičio ruožus smėlio karjere. Prieš varžybas pliaupęs lietus nepalengvino gyvenimo mažiau patirties turintiems sportininkams.
Sunkiame ir klampiame smėlyje klaidas darė ne vienas dalyvis. Tačiau tai nuotaikos nesugadino, ko gero, niekam. Dauguma dalyvių – Latvijos sportininkai, tačiau atvyko ir ne vienas Lietuvis, tarp kurių vienintelė dailiosios lyties atstovė Kristina Arlauskaitė, atstovaujanti „Drakonai Racing Team“ klubą.
– Kristina, kaip seniai sėdite ant motociklo?
– Gegužės 7 dieną bus dveji metai. Nusipirkau sau gimtadienio proga „street“ motociklą, o jau kitą menesį nusprendžiau pasitobulinti vairavimo įgūdžius ir dalyvavauti enduro mokykloje, karjere.
– Kas pastūmėjo persėsti nuo „street“ ant „enduro“ motociklo?
– Sunku paaiškinti. Bekelėje nėra agresijos, kurią patiri keliuose. Nėra streso. Tik tu, motociklas ir nuolatinis tavo tobulėjimas. Dar mane be galo žavi šis sportas, nes reikalauja disciplinos, atsakomybės.
– Daugelis pasakytų, kad tai išskirtinai vyrų sportas, kuriame reikia daug jėgos.
– Na, jėgos čia reikia. Daug. Šią problemą sprendžiu po truputėlį ir atkakliai treniruojantis. Nesutinku, kad tai tik vyrų sportas. Tai sportas žmonių, kuriems jis atitinka jų gyvenimo filosofiją. Na, dažniausiai tai būna vyrai.
– Ar šiame sporte siekiate rezultatų, ar tai darote tik savo malonumui?
– Darau tai išskirtinai dėl malonumo, bet man svarbu judėti į priekį. Šis sportas išskirtinai žavi nuolatiniu tobulėjimu, perlipimu per save ir per savo baimes.
– Kelintos tai Jūsų varžybos? Kaip sekėsi ankstesnėse ir šiose?
– Gal dešimtos. Visko buvo, buvo gedimų, buvo traumų, buvo sėkmingų finišų. Šios nebuvo sunkios, trasa tobula. Labai apmaudu, kad technika nuvylė. Sugedo sankaba, o taip norėjau pasidžiaugt smėliu testuose.
– Patinka smėlis? O kas nepatinka?
– Smėlis patinka labai. Nepatinka šlapias molis ir pelkynuose esantys durpynai. Fiziškai daug jėgų atima, o jei dar sušlampi, kai lauke nelabai šilta...
– Kur važiuoti lengviau, o kur sunkiausia?
– Sunkiausia visur po lietaus. Šiaip Estijoje. Gegužę ruošiuosi vykti į pirmą enduro etapą Estijoje, Vorstjervėje, tad peržiūrėjau filmuotą medžiagą. Ten sunki, šlapia, pelkėta trasa.
– Kokiu motociklu važiuojate?
– „Sherco se300“ enduro ir „Yamaha yz250f“ krosinis.
Aidas Bubinas taip pat pasidomėjo, kokios mintys po varžybų sukosi kito dalyvio Mindaugo Gulbinsko galvoje.
– Mindaugai, kokia Jūsų nuomonė apie šias varžybas?
– Puikios varžybos su skirtingais ruožais. Labai smagus pagrindinis trasos maršrutas su išvirtusiais medžiais ir miško kirtąvietėmis. Gana ilguose greičio ruožuose teko paprakaituoti ir atiduoti visas jėgas važiuojant per gilų smėlį.
Blogas oras turbūt išgąsdino dalį varžybų žiūrovų, tačiau tie, kas pasiryžo atvykti ankstyvą šeštadienio rytą, liko patenkinti tiek vaizdais, tiek prasidėjus varžyboms pagerėjusiu oru.
Latvius galima pagirti, kad šalia trasos nesimatė nei vieno neblaivaus žiūrovo, o prekybos vietoje buvo parduodamas tik bealkoholinis alus ir gaivieji gėrimai.
Kaip atrodė renginys varžybų žiūrovo akimis, Aidas Bubinas paklausė Justo Lengvino, atstovaujančio „Rally-video“ komandą.
„Varžybos buvo viena didelė draugų kompanijos išvyka į gamtą. Čia nesijautė konkurencijos ar didelės lenktynių įtampos. Žiūrint iš žiūrovo pusės atrodė, jog visi tiesiog nuostabiai leidžia laiką, daro tai, kas juos „veža“ ir dar būryje draugų. Lietus nesutrukdė – renginys buvo puikus“, – sakė J.Lengvinas.
Daugiau renginio akimirkų galite rasti „Rally-video.eu“ galerijoje.
