Lietuvoje Pirmasis pasaulinis karas pasibaigė gana vėlai, tik 1920 metais pasibaigus kovoms dėl rytų Lietuvos. Šalies ekonominė ir politinė situacija buvo labai sudėtinga. 1923 m. prie Lietuvos prijungtas Klaipėdos kraštas. Tikėtis, kad tokiomis sudėtingomis ekonominėmis ir politinėmis sąlygomis žmonėms rūpėtų techninės sporto šakos, reikalaujančios daug investicijų, būtų naivu.
Automobilių klubo užuomazgos
Tačiau, Klaipėdoje, jau 1924 metais veikiantis „Klaipėdos krašto automobilių važiuotojų susivienijimas“ pervadintas į „Automobilių važiuotojų draugiją“, kurios įstatai sudaryti 1924 m. kovo 29 d., o pavadinimo pakeitimas draugijų registre įrašytas 1924 m. liepos 23 d. Nuo kada veikė „Automobilių važiuotojų susivienijimas“ nežinoma, bet šį faktą galima laikyti pirmojo automobilių klubo atsiradimu Lietuvoje.
1925 metais Klaipėdos automobilininkai ir motociklininkai vėl žengė pirmus, rimtus žingsnius Lietuvos auto-moto sporto istorijoje – liepos 19 d., sekmadienį, miesto stadione (Jugendspielplaz) surengė pirmas Lietuvoje automobilių ir motociklų vikrumo varžybas.
Laikraštis „Memeler Dampfboot“ 1925 m. liepos 21 d. numeryje rašė:
„Vikrumo varžybos. Vairuotojai turės įvykdyti 8 užduotis. Kas surinks daugiausia taškų taps nugalėtoju. Pirmiausia važiuojant automobiliu reikia sustabdyti sūpynes, tada pravažiuoti tarp penkių vienodais atstumais pastatytų stovų jų nekliudant, tada ant paaukštinimo važiuodamas vairuotojas turi nutraukti už
metro ant jieties pakabintą kamuoliuką, mesti skardinę į langą, atidaryti ir uždaryti vartelius, važiuojant žirklėmis perkirpti juostą ir anksčiau nuo jieties nuimtą kamuoliuką įmesti į alaus bokalą. Pabaigoje vairuotojas turi užrašyti starto metu jam pasakytą penkiaženklį skaičių. Vairuotojai užduotis atliko su didesniu ar mažesniu vikrumu, o geriausiai tai padarė anglų konsulas Le May važiavęs „Volseley“. Jam buvo įteikta miesto valdybos paskirta taurė. Antrą vietą užėmė direktorius Wilke važiavęs „Protos“ (apdovanojimas bronzinė plaketė).
Motociklininkai turėjo atlikti tas pačias užduoti išskyrus skardinės metimą į langą. Pirmas buvo ponas Auskohl (Priekulė) važiavęs „Sirius“. Jam įteikta miesto valdybos taurė. Antras buvo Šattauer (Klaipėda) su „Wanderer“ (apdovanotas bronzine plakete).“
Pasirodo, to meto klaipėdiečiai turėjo „labai daug garo“. 1925 m. rugsėjo 12 d. į Klaipėdos krašto draugijų registrą įrašytas „Klaipėdos krašto automobilių ir motoračių kliūbas“ (toliau KAMK), kurio įstatai sudaryti 1925 m. balandžio 18 d. Drįstu teigti, kad ši data turėtų būti laikoma Lietuvos automobilių ir motociklų sporto klubų gimtadieniu, o Klaipėda gimtine, ne Kaunas ir ne Vilnius. Šį mano teiginį patvirtina tolimesni istorijos įvykiai.
1925 metų rugsėjo 28 d. KAMK surengė dideles, net tarptautines automobilių ir motociklų varžybas. Laikraščiai rašė:
„Automobilis ir motociklas Memeliui yra kažkas naujo. Publikos jie sutinkami su dideliu susidomėjimu, kas vakar buvo patvirtinta, kai 20 gražių automobilių ir panašiai tiek pat įvairių klasių motociklų 8 valandą ryto išsirikiavo šalia „Victoria“ viešbučio ir nuo čia kolona išvažavo į varžybų starto vietą Nemirsetoje. Iš šalia esančių gatvių susirinko gana nemaža žiūrovų automobilių ir motociklų kolona važiavusi paskui lenktynininkus į starto vietą. Oras buvo neblogas. Geru plentu lenktynių dalyviai greitai pasiekė Nemersetą.
10 valandą mašinos išsirikiavo ištvermingumo važiavimui (lenktynėms). Pradžioje startavo automobiliai, kurių tarpe buvo didelis Buick, gražūs Chevrolet, Audi, Presto. Po automobilių startavo motociklai. Trasa Nemirseta – Kretinga – Gausen(?) – Kalnuvėnai – Kėkštai – Raddailen (?) – Luisenhof (Klaipėda) – Klaipėda – Tauralaukis – Kalnuvėnai - Nemirseta. Po lenktynių Nemirsetos viešbutyje „Karnovski“ įvyko bendri pietūs. Apie 2 valandą prasidėjo greitumo varžybos. Pradžioje važiavo motociklai 10 kilometrų distanciją. Tada vyko automobilių greitumo varžybos 3 kilometrų distancijoje. Varžybos baigėsi 4 valandą. Lenktynių dalyviai išvyko atgal į Memelį, kur „Victorijos“ viešbutyje vyko nugalėtojų apdovanojimas. Turnyras, organizuotas „Memellandischen Automobil und Motorrad klub“ praėjo gerai. Presai atstovavo laikraščio „Memelerdampfbot“ važiuotojas F.W. Gizbertas.
Ištvermingumo važiavimo rezultatai:
Automobiliai: 1 vietą laimėjo Kurt Ulrich, Memel (Presto); 2 vietą – konsulas Le May, Memel (Wolseley); 3 vietą – Arno Jahn, Memel (Fiat).
Motociklai: 1 vietą laimėjo Bouvain, Karaliaučius (Victoria Sport); 2 vietą – R. Rott (Indian); 3 vietą – B. Hoffmann, Hendekrug (Šilutė) ( ? ); 4 vietą – M. Doblied (Doblys), Memel (...Eichler ?).
Greitumo varžybų rezultatai:
Automobiliai: 1 vietą laimėjo Erik Preukschat, Memel (Oakland); 2 vietą – Dippel, Memel (Matthes); 3 vieta - Arno Jahn, Memel (Fiat); 4 vietą – Gross, Lazdėnai (Audi). (automobilių pasiektas didžiausias greitis 84 km per val.)
Motociklai: 1 vietą laimėjo Bouvain, Karaliaučius (Victoria Sport).
2-oje klasėje: 1 vietą – D. Zoeke, Memel (Wanderer); 2 vietą – Jachtmann, Karaliaučius (vandeniu aušinamas Grade(?)).
3-oje klasėje: 1 vietą – Schiling, Karaliaučius (Sarolea); 2 vietą – Lindemann, ..?.. (BMW).“
Didėjantis susidomėjimas klubo veikla
Nepraėjus nei metams po KAMK įkūrimo klube jau buvo beveik 100 narių, klubas ruošėsi pradėti vairuotojų mokymus. Sportinei veiklai „garo“ vis dar buvo pakankamai.
Kitas Klaipėdos klubo žingsnis 1926 metais gegužės mėnesį surengtos didelės, tarptautinės varžybos. Daug dėmesio šiom varžybom skyrė Klaipėdos laikraštis „Memelerdampfbot“. Jame ir randame daugiausiai informacijos apie varžybas. 1926 m. gegūžės 30 d., sekmadienį, vyko ištvermingumo ir greitumo varžybos. Kaip rašė laikraštis „tikslinga propaganda padėjo, kad iš visų krašto kampelių ir iš rytų Prūsijos suvažiavo daug dalyvių.“
Renginys prasidėjo šeštadienio popietę dalyviams susirinkus Priekulėje, o iš ten kolonai atvažiavus į Klaipėdą. Vakare „Victoria“ viešbutyje vyko iškilmingas pasveikinimų vakaras. Sekmadienį 8 val. ryto priešais „Victoria“ viešbutį prasidėjo pasiruošimas ištvermingumo važiavimo startui. Automobiliai ir motociklai į 120 km trasą buvo išleidžiami kas minutę.
Maršrutas ėjo per Priekulę – Sakūčius – Žemaitkiemį – Šilutę ir atgal per Saugus – Mickus – Nuo Mickų Vaškių ir Marių gatvėmis (Schäferei – Schmelz – Althof) iki „Victorijos“ viešbučio Klaipėdoje. Priekulėje ir Šilutėje buvo kontrolės punktai, o prieš Klaipėdą vienas slaptas kontrolės punktas.
Varžybų dalyviai trasą turėjo įveikti per nustatytą laiką, tačiau vieną kilometrą prieš kontrolės punktą buvo draudžiama sustoti. Nors kelias tarp Schäferei ir Schmelz buvo labai blogas, dauguma varžybų dalyvių trasą įveikė sėkmingai, be baudos taškų. Įvyko tik keletas neatsargių lenktynininkų kritimų. Varžybų metu prasidėjęs stiprus lietus dulkėtus krašto kelius pavertė smagia trasa.
Po bendrų pietų „Viktoria“ viešbučio hole 3 val. varžybų dalyviai kolona, pilnomis žiūrovų Klaipėdos gatvėmis, išvažiavo į Nemirsetą, kur trasoje Nemirseta – Kalnuvėnai vyko greitumo varžybos. Visiškai tuščias plentas leido lenktynininkams parodyti savo technikos galią, motociklininkai pasiekė vidutinį 116 km/val greitį, o automobiliai – 85 km/val. Siekiant užtikrinti varžybų dalyvių saugumą trasoje budėjo policija, greitosios pagalbos ir gydytojų automobiliai. Taigi, KAMK šiam renginiui buvo pasiruošęs labai gerai.
Pasibaigus greitumo varžyboms, po draugiško kavos puodelio, dalyviai grįžo į Klaipėdą, kur vyko apdovanojimų dalinimo ceremonija. Direktorius Wikke pradėjęs ceremoniją pažymėjo, kad visose automobilių ir motociklų klasėse daugelis dalyvių surinko vienodą taškų skaičių, kas rodo vienodą dalyvių pajėgumą ir galimybę kiekvienam tapti nugalėtoju. Pasibaigus apdovanojimų ceremonijai ilgai vyko sportininkų ir jų damų šokiai.
Šias varžybas savotiškai apibūdino Klaipėdos krašto lietuviškas laikraštis „Lietuvos keleivis“: „Lektynvažiavimai. Ant tūlų šasijų Klaipėdos krašte nusidavė nedėldienėj automobilių ir motorratų lenktynvažiavimai, kurie, kiek girdėti, be didesnių nuopolių pasibaigė.“
