Šiemet jis – neeilinis, jubiliejinis, ženklinantis solidų pusės amžiaus jubiliejų. Iš tiesų Lietuvoje nėra daug panašios paskirties bazių, turinčių tokią turiningą ir turtingą istoriją.
Prieš 50 metų, 1967 m. balandžio 28-ąją, tuometinis Vilniaus miesto Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto pirmininkas Jonas Vildžiūnas pasirašė sprendimą dėl žemės sklypo Senosios Plytinės gatvėje skyrimo kartodromo statybai.
Tai aktas ženklino naujos sporto bazės gimtadienį.
O po ketverių metų, 1971-aisiais, naujajame kartodrome jau vyko pirmosios lenktynės. Nuo tada vieno geriausiai tvarkomų Vilniaus sporto kompleksų veikla niekada nebuvo nutrūkusi.
Kaip parodė vėlesni įvykiai, pasirašęs sprendimą dėl žemės sklypo skyrimo kartodromui Vilniuje aukštaitis nuo Anykščių J. Vildžiūnas buvo gana įžvalgus ir savotiškai drąsus. Mat tais laikais kartingų sportas žengė tik pirmuosius žingsnius Lietuvoje, o ir visame pasaulyje jis nebuvo įgavęs didelių tempų. Todėl ir Lietuva ta prasme nebuvo labai atsilikusi.
Jei neturėsim gerų kartingo trasų, nesudarysime tinkamų sąlygų treniruotis, ateityje neturėsime nė vieno gero žiedininko, kroso ar ralio meistro, garsinančio Lietuvą toli už jos ribų
Nuo 1971 m., po čia įvykusių pirmųjų varžybų, šiai sporto bazei tiesiog lipte prilipo Plytinės kartodromo vardas. Tai vienas moderniausių kartodromų Lietuvoje ir neabejotinai pats seniausias, veikiantis be pertraukų.
Sovietmečiu tai buvo išskirtinai profesionalams skirtas sporto objektas, o Lietuvai atgavus nepriklausomybę ši sporto bazė plačiai atvėrė duris mėgėjams, kartingo entuziastams bei būsimiesiems šumacheriams – pirmuosius žingsnius į greičio pasaulį žengiantiems vaikams.
„Kartingų sportas – pirmoji pakopa į automobilių sporto viršūnę, - įsitikinęs VšĮ „Plytinės kartodromas“ direktorius Darius Jonušis. - Neatsitiktinai visi automobilių sporto karaliene laikomos „Formulės 1” pilotai savo kelią pradėjo būtent nuo kartingo ir kartodromų. Jei neturėsim gerų kartingo trasų, nesudarysime tinkamų sąlygų treniruotis, kelti meistriškumo vaikams ir jaunimui, ateityje neturėsime nė vieno gero žiedininko, kroso ar ralio meistro, garsinančio Lietuvą toli už jos ribų,” – sako D. Jonušis.
Plytinės kartodrome mažųjų automobiliukų varikliai kasdien gaudžia jau ketvirtį amžiaus. Kartodromo durys visada atviros, todėl bet kuris panorėjęs gali išbandyti savo galimybes uždaroje lenktynių trasoje ir taip ne tik mokytis lenktynių pradmenų, bet ir tobulinti savo kasdienio vairavimo įgūdžius.
Per daugiau nei du dešimtmečius automobilio valdymo techniką čia gerino bemaž kas trečias vilnietis ir nemaža dalis užsienio turistų, atvykstančių į Lietuvą.
Net ir rengdamasis garbingam arenos 50-čio jubiliejui D. Jonušis su kartėliu mena keletą metų čia vykusį karą, kurį labai troško laimėti grupelė vilniečių, savo vaizduotėje vietoje sporto bazės jau regėjusių pušų apsuptyje kylančius mūrus ir brangiai kainuojančius kotedžus.
D. Jonušis šypsodamasis prisimena ir vieną, bene maloniausią kartodromo gimtadienio dovaną, kurią įteikė Vilniaus apygardos administracinis teismas, savo sprendimu atmetęs aktą, kuriuo bandyta įrodyti, jog triukšmas Plytinės kartodrome viršija leistiną lygį.
Žinia, automobilių sportas, ne išimtis ir kartingai – ne iš tyliųjų. Todėl jubiliejų švenčiančio kartodromo darbuotojai stengiasi nuolat tobulinti ir lenktynių techniką, ir pačią trasą bei jos infrastruktūrą. Sukakties išvakarėse šią bazę pasiekė modernesni, gerokai tylesni kartai.
Pasak D. Jonušio, tik turint gerą treniruočių techniką, geras ir modernias kartingo trasas, galima tikėtis tinkamų treniruočių sąlygų, o tuo pačiu ir galimybių kelti vaikų ir jaunimo meistriškumo lygį. O tada jau puoselėti realias viltis išugdyti ne vieną pasaulinio lygio lenktynininką, garsinantį Lietuvą toli už jos ribų.
Jau ne pirmus metus Plytinės kartodrome veikia vaikų kartingo akademija, kurioje moksleiviai mokosi ne vien lenktynių meno, bet ir saugaus vairavimo paslapčių. Kasmet kelios dešimtys vaikų baigia akademiją, iš kurių keli įsilieja ir į profesionalių sportininkų gretas. O kokia švente birželio pirmąjį šeštadienį vaikų globos namų auklėtiniams tampa tradiciniai kartingo turnyrai, kuriuos iniciavo ir globoja signataras Egidijus Bičkauskas.
D. Jonušis džiaugiasi, kad šio specifinio objekto svarbą jaunimo užimtumui ir saugaus eismo gerinimui pagaliau suprato ir Valstybinės institucijos, kurios palaiko ir pagal galimybes padeda. Juk kasmet čia vyksta po šimtą įvairių varžybų, renginių ir lenktynių, kuriose dalyvauja keli tūkstančiai būsimų ir esamų profesionalių lenktynininkų.
„Respublikos sporto vadovai ir sporto visuomenė neabejoja, kad 50-čio jubiliejų pažyminti VŠĮ „Plytinės kartodromas“ ne tik gerins savo bazės infrastruktūrą, suburs ir lenktyniavimo meno išmokys daug gabaus jaunimo, kuriam ateityje lemta garsinti mūsų šalies vardą, - sveikindamas garbingos sukakties proga kalbėjo Kūno kultūros ir sporto departamento vadovas Edis Urbonavičius. – Labai svarbu, kad ir toliau savo vairavimo įgūdžius čia galėtų tobulinti visi norintys“.
Būtent tokius tikslus deklaravo ir šiame objekte, vieninteliame iš šalies automobilių sporto bazių, 2011 metų pabaigoje apsilankęs Tarptautinės automobilių sporto federacijos (FIA) prezidentas Jeanas Todtas, anksčiau daug metų vadovavęs „Formulės 1“ „Ferrari“ ekipai.
Kaip ir dera, šventės išvakarėse pirmieji Plytinės kartodrome apsilankė automobilių sportu besidomintys žurnalistai, ta proga išbandę naujuosius kartingo automobiliukus bei savo jėgas 50-čio jubiliejui skirtame turnyre.
Jame didžiausia sėkmė lydėjo „Keturių ratų“ žurnalistą Egidijų Babelį, išsivežusį specialią 50-etį švenčiančio Plytinės kartodromo čempiono taurę.
Atkaklioje kovoje nugalėtojas pranoko kolegas Vytautą Pilkauską ir Renaldą Gabartą.
Greičiausia dailiosios lyties atstovė, portalo lrytas.lt „Auto“ rubrikos redaktorė Ilona Steponėnė tenkinosi ketvirtąja bendrosios įskaitos vieta.
Gegužės 7 d. 12.00 – 16.00 val. čia vyks „Skynet“ šeimų turnyras, kur komandą sudarys 1 suaugęs ir 1 vaikas.
