Vienas iš penkių „BRO Racing“ ekipažų – Tomas Mickus su Dariumi Leskausku priešpaskutinę Fenikso ralio dieną pradėjo turėdami aiškų tikslą – atsigriebti už lenktynių pradžioje patirtus laiko nuotolius ir bandyti sugrįžti į greičiausiųjų trejetuko gretas. Iki šio tikslo prieš šios dienos startą duetui buvo likusios vos dešimt minučių.
Dėl šios priežasties Tomas Mickus su Dariumi Leskausku atakavo jau nuo pirmojo kilometro. Tačiau po to, kai pramušė ratą, o vėliau vos „nenurašė“ savo bagio į griovį, duetas nusprendė skustuvo ašmenimis nebevaikščioti ir šiek tiek sumažino apsukas.
Kaip teigė ekipažo pilotas Tomas Mickus, antroje dienos dalyje prireikė ir užtikrinto šturmano darbo ir šioje vietoje jo vedlys Darius Leskauskas pasirodė išties puikiai. Vienoje klaidžioje vietoje lietuviai pranoko gausų būrį dalyvių iš savo bei kitų kategorijų.
„Diena ir vėl tokia, kad net nežinau, kaip įvardyti. Kelio knygoje buvo tiesiosios, kalniukai, takeliai ir taip toliau. Nei vieno įrašo apie pavojus, kurie paprastai žymimi dviem ar trimis šauktukais. Vienoje vietoje vos nesivertėme. Kadangi patys suprantame, kad jau turime važiuoti „Va Bank“, tai visur „ėjome dugnais“, jokio padangų saugojimo, nieko. Na ir penkioliktame kilometre nebeturime padangos.
Sustojus keisti ratą paaiškėjo, kad per tuos šuolius ir kalniukus pamečiau domkratą. Jau antrą šitame ralyje. Ratą turime, kaip pasikeisti jį – ne. Laukiam. Už dešimt minučių atvažiavo Algirdas Talutis, kuris davė domkratą. Su laukimu ir rato keitimu sugaišome kokį 15-18 minučių. Pasikeitę ratą lėkėme toliau, vėl vijomės visus, kuriuos praleidome. 40-ame kilometre pataikėme į lietaus išplautą griovį, tai kaip metė į dešinę pusę, vėliau į kairę. Galvojau, kad mes jau verčiamės, bet suveikė kažkokia fizika, ar laiku kažką padariau, pats net nesupratau kaip, bet išvažiavome. Tuomet supratau, kad reikia šiek tiek ramiau, nes buvo jausmas, kad bagis sulūš. Ačiū dievui, bet niekas nesulūžo, grįžome tik kreivu vairu.
Antrame greičio ruože daug lenkėme, bet lenkai, rusai nenorėdavo praleisti. Dėl rusų elgesio tai eisiu dar aiškintis pas teisėjus. Penkiolika kilometrų važiuojame iš paskos, norime lenkti, bet jie nepraleidžia. Antro greičio ruožo keturiasdešimtame kilometre privažiavome tokią vietą, kur klaidžiojo daug keturračių, daug motociklų, bagių.
Pasakiau šturmanui Dariui, kad čia jo vieta, kad čia jis turi taip sunaviguoti itin tiksliai. Tai Darius taip puikiai čia padirbėjo, tad iš tos vietos išvažiavome iš karto pirmu bandymu, iškart už nugaros palikdami gal 20 ar 30 dalyvių. Iš mūsų komandos čia mes vieninteliai nepaklydome. Rytoj laukia paskutiniai šimtas kilometrų. Tikimės, kad pavyks įsikabinti į trejetuką, nes iki šiol trečioje vietoje buvę varžovai labai ilgai, gal valandą ar daugiau stovėjo už poros kilometrų nuo finišo. Turime realius šansus būti trejetuke“, – sakė Tomas Mickus.
Priešpaskutinę lenktynių dieną kur kas geresnėmis nuotaikomis sutiko Artūro Vaidoto bei Karolio Marcinkaus ekipažas. Jie šiandien galėjo mėgautis lenktynėmis ir rinkti patirtį. Sukti sportinius kilometrus jiems šiandien jau netrukdė ankstesnes dienas kamavusios elektros sistemos problemos.
„Trasa mums tiko ir patiko. Nebuvo ilga – apie 200 km greičio ruožų. Nebuvo kopų ir mums tai patiko. Beje, mechanikai išsprendė vakarykštes problemas, todėl šiandien nebekaito variklis, nebereikėjo keitinėti ir saugiklių. Nepaisant to, nusprendėme laikytis vakarykštės taktikos ir tausoti techniką, jos nelaužyti.
Planas pavyko. Aišku, konkurentai ir kolegos už mus buvo greitesni. Bet mes dėl to nesinerviname. Tiek man, tiek šturmanui Karoliui tai yra pirmas ralis. Mes dar be patirties, todėl mūsų tikslas yra kasdien pasiekti finišą. Džiaugiuosi Karoliui, jis puikiai naviguoja“, – sakė Artūras Vaidotas.
Egidijaus Malinovskio ir Povilo Ignatavičiaus duetas šiandienos rezultatu buvo patenkintas. Tiesa, ekipažui greičio ruože teko užsiimti ne tik rato keitimu, bet ir po vieno smūgio į griovį vėliau atstatinėti kėbulo geometriją. Beje, ekipažas tai darė tiesiog lauko sąlygomis, pririšus lyną prie kito „BRO Racing“ komandos bagio. Nepaisant šių nuotykių ir finišo be vieno pamesto pusašio Egidijus Malinovskis dieną vertina teigiamai.
„Esame patenkinti šios dienos savo pasirodymu. Startavome po Ramoškų dueto ir Tomo Mickaus. Tikslas buvo pasivyti Tomą Mickų ir nuo jo per daug neatsilikti, kad galėtume važiuoti kartu ir finišuoti bendromis jėgomis, jei kažkam reikėtų pagalbos.
Nuvažiavus apie 15 km ir besivejant Tomą Mickų, bet per kalną dar jo nematant, pajutome stiprų plastmasės ar gumos kvapą. Pagalvojome, kad pas mus kažkas atsitiko su variatoriaus diržu, nes spaudėme tikrai smarkiai, pedalo praktiškai neatleisdavome. Už kalno pamatėme, kad Tomo bagis stovi be padangos, o šturmanas jau lipa ją keisti. Kadangi padangos keitimas nėra kažkas sudėtingo, dėl to prie jų nestojome. Tik paskui sužinojome, kad jie jau buvo pametę domkratą ir jiems teko laukti Algirdo.
Dar šiek tiek nuvažiavus ir pavijus Ramoškų duetą sprogo ir mūsų padanga. Tik keista, kad visiškai tam nebūdingoje vietoje, lygiame kelyje. Kadangi tai įvyko įveikus tik ketvirtadalį ruožo, teko stoti ją keisti, nes iki finišo tik ant ratlankio tikrai nebūtume atvažiavę, kaip paskutines dvi dienas.
Povilui pasakiau, kad iškart atsisegtų diržus, pasiruoštų įrankius, suktuvą, kad vos tik sustojus iškart galėtų šokti keisti ratą. Povilas susisuko labai mikliai, atrodė, kad užtrukome tik kelias akimirkas. Galvojome, kad Tomas mus jau prisivys. Pasikeitus ratą lėkėme toliau į kalnus ir ten lūžo pusašis. Jis buvo neiškritęs ir bijojome, kad jis galėjo sulaužyti kitas detales. Tačiau pralėkus per kelias duobes jis pats iškrito. Likome su trimis varančiais ratais ir be atsarginės padangos.
Labai saugojomės kalnuose, nelėkėme. Buvo daug griovių, išplautų lietaus. Kadangi lietus lijo prieš kelias dienas, visi tie išplauti grioviai kelio knygoje nebuvo pažymėti. Na ir pataikėme į vieną tokį pusmetrio gylio. Taip dėjome su priekiu, kad net pakilo galiniai ratai, nulakstė plastikai, užsiraitė priekis, bet bagis atlaikė.
Pirmoje neutralizacijoje pagelbėjo Ramoškų ekipažas, prie kurių bagio pririšome lyną ir jie gerokai timptelėjo mūsų bagį iš priekio, pavyko šiek tiek atitempti. Kadangi mano šturmanas yra kėbulų geometrijos specialistas, jis žinojo, kaip, už kur ir kiek patempti, kad karkasas grįžtų į savo vietas. Juokėmės visi, kad Povilas ir atostogų metu negali be savo tiesioginio darbo.
Antrą greičio ruožą jau suvažiavome be nuotykių, tik turėjome vieną klaidžią vietą navigacijos prasme. Ten sugaišome tikrai nemažai laiko. Galiausia tą kelią radome, bet toje vietoje dar liko nemažai kitų ekipažų. Ten buvo tikras chaosas, nes visi važinėjo į visas puses ir niekas nežinojo, kur tas teisingas kelias. Toliau greičio ruožas klostėsi gerai, jau spaudėme dugnais, nieko nebijodami, nes per jau įvykusias varžybų dienas turime susirinkę šiek tiek patirties ir jaučiame, kur galime spausti maksimaliai“, – sakė Egidijus Malinovskis.
Algirdas Talutis su Gyčiu Vercinsku šiandien didelių ambicijų rezultatui nekėlė ir siekė tausoti bagį, nes sulaužyti techniką tikrai buvo kur. Ekipažas gelbėjo komandos draugams skolindamas keltuvą, o vėliau patyrė ne itin malonų įvykį bendro naudojimo kelyje – nuo jų bagio nukrito ir po kelią neprognozuojamai ėmė blaškytis atsarginis ratas.
„Po pirmų penkiolikos kilometrų pasivijome Tomą su Dariumi, kurie stovėjo pramušę ratą ir pametę domkratą. Davėme jiems savo ir laukėme, kol jie pasikeis ratą ir sumontuos tą domkratą mums atgal. Kadangi supratau, kad šiandien turbūt didelių rezultatų jau nepasieksime, nusprendžiau patausoti bagį, labai nelėkiau. Buvo tikrai pavojingų, nepažymėtų vietų, kur bagiams lūžo ir pusašiai, ir reduktoriai.
Pirma pusė mums buvo lėtesnė, o antra jau kur kas greitesnė, labai smagiai lėkėme. Turėjome porą navigacinių klaidų, bet to laiko tikrai nepraradome daug. Beje, turėjome ir vieną incidentą, kuris baigėsi gana laimingai. Bevažiuojant pervažiavime, kelyje, pametėme atsarginį ratą, kurį Tomas, kai skolinosi domkratą, turbūt blogai pritvirtino. Tai tas atsarginis ratas bevažiuojant nulėkė, atšoko nuo žemės, pakilo gal į dešimties metrų aukštį, pralėkė pro kažkokį žmogų, ridenosi, šokinėjo ir dar nuvertė kelio ženklą. Teko sustoti ir tą atsarginį ratą pasiimti“, – sakė Algirdas Talutis.
Trečiadienį Fenikso ralio dalyvių laukia paskutinysis, kiek daugiau nei 130 kilometrų greičio ruožas. Po jo paaiškės, kokiose pozicijose įsitvirtins penki čia startavę lietuviškos „BRO Racing“ komandos ekipažai.
