Tuo tarpu simuliatorius atradę profesionalūs sportininkai be jų jau neįsivaizduoja savo pasiruošimo tikroms lenktynėms ir sako, kad jei tik galėtų atsukti laiką atgal, karjerą pradėtų nuo treniruočių ir susipažinimo su sportiniu vairavimu simuliatoriuose.
Pigesnė realybė
Šiuolaikinės technologijos leidžia gana tiksliai atkurti realybę. Vairavimas trasoje pažengė ypač toli. Programinės įrangos kūrėjai automobilių modelius ir jų savybes modeliuoja kartu su gamintojų pagalba, trasos skenuojamos lazeriais, fizika atkartota pasitelkiant tikrų automobilių telemetrijos duomenis. Patys moderniausi simuliatoriai turi tiesioginio perdavimo vairo mechanizmus, kurie atkartoja identiškas tikrai mašinai pasipriešinimo jėgas, veikimo greitį, o pedalai, pavarų perjungimo svirtys ir sėdynės išimtos iš tikrų lenktyninių automobilių, juos, kartu su vairuotoju judina hidraulinės kojos.
Tokie aparatai nėra pigūs, jų kaina prasideda nuo 10 tūkst. eurų, ir įprastam vartotojui gali pasirodyti tiesiog neįkandami, ta
iau Lietuva šiuo klausimu yra viena iš pirmaujančių virtualaus automobilių sporto srityje: mūsų šalyje yra trys „Simuliatroių akademijos“, kuriose galima treniruotis naudojant tokią įrangą, o virtualios lenktynės yra oficiali, Lietuvos automobilių sporto federacijos pripažinta sporto šaka.
Prie simuliatorių – tik su treneriu
Lenktynių simuliatorius po truputį atranda pramogautojai, norintys savo jėgas išbandyti prie lenktyninio automobilio vairo, tačiau dažniausi jų lankytojai – profesionalūs lenktynininkai. Štai „Speed Sisters“ komandos narė Indrė Senkutė ten lankosi bent kartą per savaitę. Ir nors mergina automobilių sporto pasaulyje gyvena jau kone dešimtmetį ir trofėjų kolekcija galėtų priversti raudonuoti daugybę kitų lenktynininkų, ji viena niekada nesivažinėja. Šalia jos visada sutiksite ir trenerį.
„Nesu dar turėjusi važiavimų simuliatoriuje be trenerio. Aš ten važiuoju treniruotis. Žinoma, galima ten ir žaisti, tačiau reikia pasirinkti ko tu nori. Aš dirbu tikslumui, ir kai tu nežaidi, o ateini su tikslais ir dirbti, tai ta realybė iš tiesų nebebūna taip toli nuo virtualaus pasaulio kaip kad gali pasirodyti“, - sakė I. Senkutė.
Ji pridėjo, kad realiame automobilyje lenktynių metu papildomai kankina karštis ir stipriau veikia inercinės jėgos. Tačiau tam Indrė ruošiasi fiziškai pas Martyną Pocių „Fitness for Race“ sporto klube.
Prieš kiekvienas lenktynes „Simuliatroių akademijoje“ galima sutikti ir „Skuba Racing Team“ lenktynininką Džiugą Tovilavi
ių. Šis pritaria Indrei ir sako, kad virtualioje realybėje galima efektyviai atlikti bent 50 ar net 70 proc. pasiruošiamųjų darbų tikroms lenktynėms. Dabar sportininkas intensyviai ruošiasi Baltijos šalių žiedinių lenktynių čempionato antrajam etapui Suomijoje, „Botnia Ring“ trasoje, kurioje jis dar nėra nė karto važiavęs.
Simuliatoriuje pasiruošiama daug greičiau
„Jeigu artėja lenktynės naujoje trasoje, iš karto einu į treniruotis simuliatoriais. Juose trasą galima išmokti daug pigiau ir efektyviau nei per pirmąsias 30 ar 60 min. trukmės treniruotes, kur važiuoji tik apgraibomis nežinodamas kur koks posūkis, kur stabdymo ar įsukimo taškai. Priklausomai nuo to, kaip simuliatoriuose yra pateikta trasa, vairuotojas ten gali atlikti iki 70 proc. pasiruošimo ir jau tikrų lenktynių išvakarių treniruotėse važiuoti itin greitai, telieka pajausti automobilį ir susidėlioti įvairius važiavimo niuansus“, - sakė D. Tovilavičius.
Indrė Senkutė paklausta ką galima išmokti prie simuliatoriaus vairo nenustojo vardinti: jis padeda tobulinti trajektorijas, išmokti visas 4 posūkio įveikimo fazes, jame tobulinamas lenktynininko žvilgsnis ir netgi mokomasi reguliuoti automobilį. Džiugas Tovilavičius pateikė susikaupimo treniruotės pavyzdį:
„Per susikaupimo treniruotę reikia važiuoti vienu užduotu tempu ir skaičiuoti nuo 100 iki 0 kas 3 skaitmenis. Tai 100; 97; 94 ir t.t. Jeigu tempas krenta – gauni baudą“.
Tokios treniruotės simuliatoriuje itin efektyvios. Jos kainuoja gerokai pigiau nei kad važiavimas tikru lenktyniniu automobiliu, o ir klaidos kaina virtualioje realybėje yra niekinė: galima paspausti „restart“ mygtuką.
„Simuliatoriai ypač naudingi tiems, kurie pradeda nuo nulio. Jie leidžia padaryti didžiausią pažangą vairavimui. Jei aš anksčiau būčiau atradusi simuliatorius, tikriausiai nebūčiau turėjusi didžiųjų savo avarijų, mat jos gimė iš nežinojimo ką darau ir kaip reikia daryti, po jų dar ir dabar kartais psichologiškai sunku lėkti tam tikrose vietose. Jauni žmonės iš simuliatorių į realybę ateina be jokių baimių ir dar žinodami ką kokioje vietoje reikia daryti“, - užsiminė Indrė Senkutė.
Greičiausias šešioliktukas Lietuvoje
Tiesa, Lietuvoje yra daugiau nei šimtas lenktynininkų, kurie savo karjerą pradeda būtent nuo simuliatorių. Kiekvienais metais „Dream 2 Drive“ čempionato atranka sulaukia šimtų bandymų patekti į Lietuvos greičiausių simuliatorių lenktynininkų šešioliktuką. Šių metų TOP 16 dalyviai birželio 1-2 dienomis susitiks virtualioje trasoje.
Savo grupėse jie lenktyniaus sprinto tipo lenktynėse virtualiose trasose. Kiekviena grupė važiuos po keturis kartus, o lenktynininkai galės surinkti maksimalų 20 taškų kiekį, kuris prisidės prie dabar turimų. Į finalą pateks po 4 geriausius dalyvius iš kiekvienos grupės. Finalo nugalėtojas taps 2019 metų Lietuvos virtualių žiedinių lenktynių čempionu ir gaus vietą profesionalioje „Dream 2 Drive Pro“ lenktynių komandoje. Būtent šią vasarą prasidės jo karjerą svarbiausiose Baltijos šalių lenktynėse. Pusfinalių transliacijas nuo 16 valandos šeštadienį bus galima stebėti „Dream 2 Drive“ ir 15min.lt feisbuko paskyrose.
