Šiandien būsimi ir jau esami „ralistai“ mokosi savarankiškai, diskutuodami su sėkmingai ralyje dalyvaujančiais kolegomis bei žiūrėdami filmuotą medžiagą iš ekipažų bolidų vidaus. Tuo tarpu, „ralistais“ norintiems tapti kariams šį šeštadienį teko puiki galimybė susipažinti su kelio knygomis, stenogramomis, ralio dokumentais bei ralio „matematika“ – laiko skaičiavimu.
Savo išmintimi, patirtimi ir žiniomis su kariais dalinosi vienu geriausių Lietuvos šturmanu tituluojamas, jau bene 26 metus ralio varžybose dalyvaujantis Žilvinas Sakalauskas. Apie šturmano kėdę, projektą ir šturmano savybes – tiesiai iš Žilvino lūpų.
– Žilvinai, kas pastūmėjo į šturmano kėdę?
– Tai laikas – 1989 metai. Tada automobilių sporto lenktynininkai didžiąja dalimi buvo inžinieriai-šaltkalviai-mechanikai, dirbome įvairiausius darbus susijusius su automobilių VAZ, LADA ne tai kad tobulinimu, bet totaliniu perdarymu! Vairuotojas, šturmanas ar mechanikas – kaip ir nedidelis skirtumas buvo. Aš tuo metu dirbau prie kartingų ruošimo, daugiau knygų apie metalų technologiją, stakles skaitydavau tai ir savaime nukrypo reikalas prie „knygos“, t.y., šturmano darbo. Po varžybų vėl darbiniai drabužiai, raktai, metalai...
– Ko reikia geriam šturmanui?
– Gerumas yra profesionalumas. Kiek gali tobulėti, prisitaikyti – tiek busi geras. Yra dvi ar net trys dalys. Dalykinė: orientacija keliuose, žemėlapiuose. Matematinis skaičiavimas, analitika, automobilio judėjimo fizikos suvokimas, tai yra, lenktyniniame automobilio važiavime, organizuotumas – varžybų periodo važiavimo-veiklos plano sudarymas.
Tada yra fizinė dalis – kūno būklė, sportiškumas, ištvermė. Tai ir veikiančių veiksnių pasitikrinimas: staigių fizinių krūvių atlaikymas, tai yra, supimas, važiavimas žiūrint žemyn, skaitymas, karštis.
Svarbi ir emocinė dalis. Tai ekipažui tinkamos nuotaikos (teigiamos) palaikymas, taktas. Tinkamas, užtikrintas, nedrebantis balso tembras, garsumas, nedvejojimas. Kontroliuojamos emocijos: neigiamų emocijų valdymas, euforijos tramdymas. Sportinis pyktis tampa kaip varomoji galia, na, čia jau beveik Robotas
– Galbūt pasidalintumėte įsimintina istorija iš ralio, gal kažkas labai įstrigę?
– Kai jau pravažiuota tiek ralių, tai jau atrodo kaip viena istorija – su daug datų, knygų, benzino, padangų, kilometrų, greičio ruožų... Kiekvieną „pakapsčius“ atrandi įsimintinų, unikalių nutikimų. Tai ir laimėti ralį paskutiniame greičio ruože... matyti greičio ruože Lietuvos trispalves tolimuose kraštuose....sugriebti ranka už lanko ir nevirsti... „paduoti kortelę“ į laiko kontrolės punktą po remonto paskutinę sekundę... pririšti amortizatorių su diržu ir lėkti tarsi nieko... pagauti stenogramos sąsiuvinį.. nevalgyti visą dieną.. pritrūkti benzino...pastatyti automobilį į uždarą parką kai ten dar nieko nėra. Daug. Visko labai daug.
– Ką jūs manote apie projektą „Karys-lenktynininkas“?
– Geras, reikalingas, naudingas projektas. Kariui ekstremalumas viena iš dažnų būsenų ir tai susieta su karine technika, automobiliais. Specifiniame, būtent ralio lenktyniavime praplečiamas žmogaus „amplua“.
Daugiau nei tris valandas trukusiuose mokymuose, kariai turėjo galimybę susipažinti su dokumentacija, ralio subtilybėmis bei pavaryti istorines kelio knygas ir išgirsti unikalias ralio istorijas.
Po šių įdomių mokymų, karių lauks egzaminas, kurio datos ir pobūdžio organizatoriai dar neatskleidžia. Tiesa, gegužės 6 d. Panevėžyje, šalia „Ryo“ prekybos centro, karių lauks techninė užduotis, o miesto gyventojų ir svečių – koncertas ir įdomūs vaizdai.
