Ralio automobiliai lenktynių metu patiria kur kas didesnius krūvius nei tie, kuriais važinėjame kasdien, taigi nenuostabu, kad detales reikia keisti gerokai dažniau.
Variklio rida – daugiau nei 500 tūkst. km
Lenktynininko Renaldo Šeinausko vairuojamam 3 serijos „BMW Compact“ automobiliui prieš „Samsonas Rally Utena“ varžybas prisireikė naujo variklio. Laiko paieškoms nebuvo daug, taigi žvalgytis vienos svarbiausių automobilių detalių jis kreipėsi į automobilių detalėmis užsiimančius partnerius. „Algauto“ Renaldui galėjo pasiūlyti 2,5 litro šešių cilindrų eilėje motoras, liaudyje vadinamas „plyta“.
„Jis buvo švarus, gražus, atrodė, kad tikrai geros būklės. Jau buvome bekertą rankomis, tačiau vadybininkas parodė automobilio, kuriame buvo norimas variklis, ridą. Odometro skaitmenys buvo perkopę 500 tūkst. km ribą. Gąsdinantys skaičiai privertė iš naujo apžiūrėti variklį, kuris iš tiesų pasirodė esąs geros būklės. Neturėjome laiko ieškoti kito agregato, tad pamanėme, kodėl neatlikti eksperimento ir nepabandyti su pusę milijono kilometrų prasukusiu varikliu pravažiuoti ralio Utenoje.“ – istorija dalinosi Renaldas.
Lietuviai kreivai žiūri jau į daugiau nei 300 tūkst. kilometrų pravažiavusius automobilius, o R. Šeinauskas nusprendė išbandyti, ar tinkamai prižiūrimi agregatai gali tarnauti labai ilgai. Juk ralyje variklis pusantro šimto kilometrų atstumą važiavo dirbdamas maksimaliais pajėgumais.
Pakeisti amortizatorius per 15 min.
Utenos ralio greičio ruožai, pasak lenktynininko taip pat buvo daug reikalaujantys tiek iš vairuotojo, tiek iš automobilio. Reikėjo ne kartą persiorientuoti.
„Tai buvo tikrai sunkus ralis, greičio ruožų konfigūracijos itin permainingos. Lėtus, techniškus siaurus miško keliukus su staigiais ir aklais posūkiais kas kelis kilometrus keisdavo itin greiti ruožai su visu greičiu įveikiamais posūkiais, trasoje buvo gausu tramplinų.“ – ralį apibūdino R. Šeinauskas.
Kaip bebūtų keista, problemų lenktynininkui sukėlė ne itin daug gyvenimo matęs variklis, tačiau amortizatoriai. Paskutinį pirmosios dienos greičio ruožą Renaldo Šeinausko ir Rūtos Krikščiūnaitės ekipažas baigė ant trijų ratų, vienam amortizatoriui išlindus lauk. Grįžęs iki serviso zonos per naktį prieš antrąją dieną Renaldas surinko 12 mechanikų kompaniją, kuri per 15 minučių trukusį servisą padarė, kaip išsireiškė pats lenktynininkas, stebuklą.
„Tikėjausi vėluoti į startą, tačiau su draugų pagalba mes spėjome pakeisti visus keturis amortizatorius, permontuoti keturis ratus, uždėti naują sparną. Ir tai atlikome vos per 12 minučių!” – netikėtu rezultatu džiaugėsi lenktynininkas, antrąją dieną Utenos apylinkėse skraidęs lyg ant sparnų.
Sėkmingas šturmanės debiutas
Renaldas paneigė, kad greičio priežastis – namų trasos. Buvo ir naujų, nematytų. Sėkmę atnešė antrasis pasiteisinęs eksperimentas: į šturmano vietą pasodinta širdies draugė Rūta Krikščiūnaitė, iki tol neturėjusi jokios patirties profesionaliame automobilių sporte.
„Net pačiai keista, kad nebuvo jokios baimės ar jaudulio dėl didelio greičio, apsipratimo su nauju darbu prireikė tik pirmąją dieną. Tuomet teko paragauti itin daug, ir bėgti mišku atiduoti laiko kortą, ir padėti Renaldui bandant įstatyti amortizatorių į vietą. Antrą dieną visiškai apsipratau ir galėjau susikaupti ties stenogramos skaitymu.“ – įspūdžiais dalinosi Rūta.
„Rūtos debiutą šturmano kėdėje vertinu puikiai, ji savo užduotį įvykdė 110 proc. Tikėjausi, kad ji vels klaidas, stenogramą skaitys tai per greitai, tai per lėtai, bet ji atsisėdo, ir atidirbo kaip tikra profesionalė. Dėl jos man nė kiek nereikėjo lėtinti važiavimo tempo ir galėjau palaikyti gerą greitį.“ – draugę gyrė Renaldas Šeinauskas.
Nepaisant lūžusio amortizatoriaus, antrą dieną skridęs ekipažas sugebėjo atlošti dalį prarasto laiko ir Lietuvos ralio čempionato penktoje įskaitoje iškovoti trečią vietą. Ekipažas taip pat įrodė, kad tinkamai prižiūrimi agregatai net ir po pusės milijono kilometrų vis dar gali atlaikyti didelius krūvius.
