Klaidą ištaisyti pavyko turbūt pačiu geriausiu įmanomu būdu: ralio kroso automobilio bandymu, į kurį pakvietė 2015-ųjų Europos ralio kroso čempionato septintos vietos laimėtojas Ernestas Staponkus.
Testavimo objektas – E.Staponkaus treniruotėms naudojamas „Super1600“ klasės „Volkswagen Polo“. Jis yra techniškai identiškas E.Staponkaus varžybose naudojamam „Volkswagen Polo“, tik pastarasis turi naujesnį kėbulą ir varžyboms suprogramuotą variklį.
1,6 l darbinio tūrio variklis, 238 AG, 208 Nm, priekiniai varomi ratai, sekvencinė šešių pavarų dėžė bei 1000 kg svoris (su vairuotoju). Automobilis greitas – iki 100 km/val. priekiniais ratais varomas modelis įsibėgėja per 5,8 sek., o dėl puikaus svorio paskirstymo neturi priekiniais ratais varomiems automobiliams būdingų problemų: užpakalinė dalis čia slysta dažniau nei priekinė. Kiekvieną kartą, vos stipriau spustelėjus akceleratorių. Tai yra geriau nei kas žingsnį rasti ant žemės gulinčią euro monetą.
Bet šįkart – apie patį E.Staponkų, jo automobilį ir Vilkyčius.
Griežti reikalavimai
Ralikroso varžybose reikalavimai automobiliams yra gana griežti. E.Staponkus dalyvauja klasėje „Super1600“, kurioje visi automobiliai turi 1,6 l darbinio tūrio variklius. Lietuvio „Volkswagen Polo“ FSI jėgainė su turbina išvysto 240 AG ir 205 Nm. Variklio gamintojas – „Oreca“, viena garsiausių automobilių gamintojų visame pasaulyje, kurianti jėgaines ir Le Mano 24 val. lenktynėse nugalinčioms komandoms.
1,6 l darbinio tūrio variklis atlaiko vieną sezoną, tačiau E.Staponkus į kiekvienas varžybas gabena ir atsarginį – jeigu kas nutiktų, jis būtų bematant pakeistas. Per Europos ralikroso čempionato sezoną galima sunaudoti 2 tokius variklius, o tai nėra pigus malonumas – vieno „Oreca“ meno kūrinio kaina siekia 120 tūkst. eurų.
„VW Polo“ kompiuteris – „Motec“. Pakabos detales gamino „Blue Engineering“, o šešių pavarų sekvencinę greičių dėžę – „Sadev“. Automobilis, įskaitant vairuotoją, sveria 1 000 kg.
Europos ralikroso čempionate griežtai reglamentuojamas ne tik pagrindinių automobilio agregatų keitimas, bet ir degalai – šiuos galima įsigyti tik varžybų metu iš organizatorių. Padangas taip pat, o jų kiekis ribotas, tad be greito važiavimo, „ES Motorsport“ komandos strategai privalo išmanyti matematiką – kiek padangų naudoti treniruotėms, kiek – varžyboms, kada važiuoti naujomis, kada – naudotomis, ir t.t. Per vienas varžybas automobiliui skiriamos tik 6 padangos, tik pirmame etape – 8.
Padangų naudojimas treniruotėse ir varžybose – komandos reikalas. Ribojant padangų kiekį, siekiama sulyginti dalyvių galimybes – taip turtingesnių komandų atstovai negali treniruotis ilgiau už kitus.
E.Staponkus Lietuvos kroso pasaulyje žinomas seniai, ne naujokas jis ir Europoje. Žemaitis taures už prizines vietas Lietuvos ir Baltijos šalių autokroso ir ralikroso čempionatuose renka nuo 2001-iųjų, o 2003-aisiais pirmą kartą dalyvavo Europos ralikroso čempionate, kur užėmė 9-ą vietą. Praėjusiais metais jo sezono pasiekimas – 7-a vieta Europos čempionate.
Viduryje niekur – Vilkyčiai
„In the middle of nowhere“ (liet. viduryje niekur). Toks apibūdinimas tiktų Vilkyčių automobilių kroso trasų kompleksui, įsikūrusiam Žemaitijoje. Nuo automagistralės – pusšimtis kilometrų, nuo Vilniaus – trys šimtai. Tačiau ši tik žvyrkeliu pasiekiama kroso trasa žinoma visame pasaulyje: čia jau kelis kartus vyko Europos iššūkio taurės varžybos, o šių metų pirmąjį birželio savaitgalį vyks Europos autokroso čempionato etapas.
Tai, kad čia vyksta Tarptautinės automobilių federacijos organizuojamos Europos autokroso čempionato varžybos, yra didžiulis pasiekimas visam Lietuvos sportui. Pastarąjį kartą tokio lygio renginys vyko prieš dešimtmetį greta Plungės esančioje autokroso trasoje.
„Mes kvietėme inspektorius dėl ralio kroso varžybų ir pagalvojome, kodėl nepabandžius gauti licencijos ir autokrosui. Padarėme abi trasas taip, kad jos atitiktų aukščiausius reikalavimus. Pasikvietėme inspektorių. Jis surašė mums „namų darbus“, kokius 200 punktų. Viską atlikome, nusiuntėme laiškus ir galų gale pakvietėme dar kartą“, - pasakojo kroso trasos direktorius Kazimieras Gudžiūnas.
Vilkyčių kroso trasoje renginiai vyko nuo 1987-ųjų – kaip prisimena K.Gudžiūnas, trasa buvo įrengta smėlio karjere panaikinus čia tuomet įrengtą sąvartyną. Pamažu tobulinama trasa prieš dešimtmetį gavo teisę rengti Šiaurės Europos zonos (NEZ) ralio kroso varžybas, o prieš ketverius metus – „Rallycross Challenge Europe“. Iki Europos autokroso čempionato reikalavimų dar teko pasistengti: reikėjo ne tik pakeisti daugelį atitvarų, bet ir vietomis platinti pačią trasą, tačiau K.Gudžiūno darbas nenuėjo perniek – jau šiemet varžybos įvyks.
Tačiau ties autokroso etapu apsiriboti neketinama, K.Gudžiūno planuose – ir ambicingesnės mintys: „Ateityje ketiname surengti ir tikrąjį Europos ralio kroso čempionato etapą“.
