Ernestos Globytės kelias į autosportą: vėlyva pradžia, stereotipiškos replikos, nauji potyriai
Daugkartinės Lietuvos bei Baltijos šalių žiedinių lenktynių čempionės E.Globytės kelias prasidėjo prieš dešimtmetį, kuomet tėtis nusivežė stebėti ralio varžybų.
Matydama trasomis skriejančius automobilius, lenktynininkė iš tėčio sulaukė pasiūlymo – gal norėtų pati dalyvauti varžybose.
Kaip pati sportininkė teigia, ilgai nedvejojusi ji pasakė Taip. Tokiu būdu prasidėjo jos kelias į profesionalų sportą. Sudalyvavusi poroje greituminio slalomo etapų, jau 2009 m. išbandė jėgas ir pirmajame žiedinių lenktynių čempionate.
Ralis ar žiedinės lenktynės?
Paklausta, kodėl sportininkė pasirinko būtent žiedines lenktynės, E.Globytė atsakė, jog nebuvo tikra, kas ją traukia labiau – žiedinės lenktynės ar ralis. Tačiau ji degė noru pradėti važiuoti ir dalyvauti varžybose. Pradėjusi vis daugiau laiko leisti Nemuno žiede ir gavusi automobilį BMW M3, kuris tinka žiedinėms lenktynėms, startavo Baltijos šalių žiedinių lenktynių čempionate.
Pirmuosius žingsnius sportininkei padėjo žengti buvęs lenktynininkas Alvydas Albrechtas, kuris supažindino su visais pagrindais.
„Šis žmogus man aiškino viską nuo pagrindų – kas yra trajektorija, kaip įveikti posūkį, kas su automobiliu vyksta kai stabdai ir akceleruoji, koks padangos plotas tave laiko ir t.t.“, – prisimena Ernesta.
Toliau tobulėti E.Globytei padėjo Dalius Steponavičius, su kurio komanda ji vėliau dalyvavo „Radical European Masters“ čempionate. Tačiau pati sportininkė teigia, kad tai – nenutrūkstantis procesas, o visos subtilybės bei gudrybės ateina su kiekvienomis lenktynėmis. Taip įgaunami geresni įgūdžiai, išmokstama vis kažko naujo.
Nors ši profesionalė pradėjo gan vėlai lyginant su kitais sportininkais, tačiau tai nesutrukdė pasiekti aukštumų. Ar Ernesta galvoja, kad kažką prarado, pradėjusi lenktyniauti tik 23-ejų? Moteris atsakė, kad galbūt ir būtų pasiekusi kažko daugiau, tačiau tai yra jos kelias, o gyvenime niekas nenutinka be priežasties.
„Visada manau, kad gyvenime vyksta tai, kas turi įvykti ir būtent tada, kai turi įvykti. Todėl džiaugiuosi, kad nors ir vėlai, bet atsiradau autosporte bei kad galėjau ir galiu toliau mėgautis šiuo hobiu“, – atvirauja Ernesta.
Stereotipai
Dažnai ralyje vyrauja stereotipai, kad moterims čia ne vieta. Tokių replikų yra tekę girdėti ir E.Globytei. Į šį sportą vyrai jos noriai įsileisti nenorėjo, tačiau tai neišgąsdino. Veikiau sustiprino norą dalyvauti bei tobulėti ir įrodyti, kad tokie pasisakymai – ne į temą.
Anot Ernestos, tai yra priežastis, kodėl moterų šiame sporte nėra tiek daug:
„Manau, kad dalis tyliai svajoja, bet nedrįsta, bijodamos sulaukti neigiamų replikų“.
Tačiau situacija sparčiai gerėja: lenktynininkė vis rečiau išgirsta replikų, o moterų autosporte kasmet daugėja. Jos nebekreipia dėmesio į vyrų sugalvotus stereotipus ir pildo savo svajones, nebijodamos, kas ką pasakys.
Posūkis į ralį
Sportininkei šie metai – ypatingi, jis save išbando žvyro trasose: „Ralyje aš naujokė, šiemet man tai tik pirmas sezonas, todėl viskas nauja, nepatirta. Jaučiuosi kaip pradinukė, pradėjusi naują gyvenimo etapą“.
Išbandžiusi kitokią kelio dangą lenktynininkė neslepia jaudulio, ralis neabejotinai ją sužavėjo. Paklausus, kokie yra E.Globytės tolimesni tikslai ji teigia, jog dabar ji sieks gerinti savo įgūdžius ralio varžybose.
Žinoma, ekstremalių nutikimų ralyje netrūksta. Tarkime, Ernesta patyrė avariją Rokiškio ralyje, asfaltiniame Stelmužės ąžuolo ruože. Tačiau ralis tuo ir skiriasi nuo žiedinių lenktynių – niekad nežinai, kas laukia už posūkio.
