Pagrindinis diskusijų objektas – automobilių klasės. Pagal ralio komiteto projektą, planuojama teikti prioritetą tarptautinėms automobilių klasėms: WRC, R5, S2000 ir t.t. WRC automobiliai sudaro pagrindą Pasaulio ralio čempionate, R5 – Europos ralio čempionate, o S2000, N4 ir kitų tarptautinių klasių automobiliai pamažu nyksta iš didžiausių čempionatų.
Kitoms automobilių klasėms reikalavimai būtų sugriežtinti. Šiandien Lietuvoje populiarios klasės L8 automobiliai savo greičiu prilygsta R5, tačiau po planuojamų pakeitimų jie taptų lėtesniais.
Tikslas – vienodi automobiliai Baltijos šalyse
Pagal projektą, L8 automobiliams būtų padidintas minimalus svoris iki 1 350 kg (dabar yra 1 230 kg), o oro įsiurbimo anga („restriktorius“) sumažinta iki 33 mm (dabar – 34 mm). Tai juos padarytų lėtesniais ir tarptautinių klasių automobiliais važiuojantys lenktynininkai turėtų pranašumą.
„Mes turime sau užduoti klausimą – ar gali nacionalinės klasės automobiliai būti greitesni už tarptautinės klasės? Jeigu mes atsakome, kad nacionalinė klasė turi būti greitesnė, tada galiu atsakyti, kad mes netobulėsime niekada. Mes visi norime laimėti. Jeigu mes su nacionaliniais automobiliais kausimės savo kieme ir jie bus greitesni už tarptautinius automobilius, tai bus ėjimas į niekur“, – diskusiją pradėjo LASF viceprezidentas Benediktas Vanagas.
Dauguma greičiausių Lietuvos ralistų važiuoja L8 klasei paruoštais „Mitsubishi“ automobiliais: Vytautas Švedas, Vaidotas Žala, Ramūnas Čapkauskas ir kiti. Tarptautinių klasių automobilių nėra daug – B.Vanagas važiuoja su WRC klasės automobiliu, o Martynas Samuitis – su S2000, o kitais metais jį planuoja pakeisti į R5.
„Nereikia užsėsti ant tarptautinės klasės. Ir tarptautinė, ir nacionalinė turi tapti viena valiuta. Mes nesakome, kad nacionalinę klasę reikia naikinti, bet mes turime eiti link to, kad jos taptų vienoda valiuta – lietuviška, latviška, estiška ar suomiška. Kuo mes ilgiau nieko nekeisim, tuo vėliau pasikeitimas bus skausmingesnis“, – apie norą suvienodinti visų aplinkinių šalių automobilius kalbėjo ralio komiteto narys Ramūnas Šaučikovas.
Jis neslėpė, kad, siekiant galutinio tikslo – vienodų automobilių visose šalyse, kad dalyviai galėtų konkuruoti, nacionalinės klasės L8 automobiliai taptų lėtesni. Bent jau pagal dabartinį projektą.
„33 milimetrai yra tik priemonė. Tikslas yra ilgalaikis – ir estai, ir suomiai, ir latviai kalba, kad nacionalinė klasė taptų vienoda visose šalyse. To mes ir siekiame“, – pridūrė R.Šaučikovas.
Tikslas yra ilgalaikis – ir estai, ir suomiai, ir latviai kalba, kad nacionalinė klasė taptų vienoda visose šalyse. To mes ir siekiame.
34 milimetrų „restriktorius“ šiemet galiojo Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, tačiau padarius 33 mm, dėl Lietuvos čempiono vardo kaimyninių valstybių sportininkai varžytis nebegalėtų.
„Kitose šalyse yra kitų apribojimų. Mes siekiame pirma įvesti tuos, kurie pigesni. Galime sutarti dėl visų reikalavimų ir įgyvendinti juos per vieną dieną, tačiau tai būtų labai brangu dalyviams, o mes to nenorime. Todėl ateinantiems metams ir siūlome tik „restriktorių“ ir svorio apribojimus“, – teigė LASF ralio komiteto narys.
Pavyzdžiui, Suomijoje galingiausių ralio automobilių įskaitoje reikalavimai yra labai panašūs į lietuviškus, tačiau patys šiauriečiai nėra patenkinti esama situacija.
„Bet suomiai juk nėra patenkinti tuo, kas yra pas juos. Kalbėjau su jais – jie sako, kad sistema yra užsistovėjusi ir ją reikėtų keisti. Suomiai sako, kad jeigu galime, jau dabar turėtume daryti kitaip“, – sakė R.Šaučikovas.
Mažiau dalyvių?
„Problema naujame reglamento projekte yra ta, kad prioritetas suteiktas homologuotiems automobiliams. Biudžetas jų dvigubas, tai logiška, kad Lietuvoje dalyvių sumažėtų taip pat dvigubai.
Tokios gilias ralio tradicijas turinčios valstybės kaip Suomija ar Anglija kaip tik stengiasi savo šalių varžybose išsaugoti masiškumą ir leisti kuo didesniam dalyvių kiekiui dalyvauti lenktynėse. Ir išvis, tokia diskusija, kokia yra šiandien, turėjo vykti dar birželį. Dabar mes turim du mėnesius iki pirmo ralio ir mėnesį pasiruošti naujoms mašinoms – niekas taip nedaro. FIA visi reglamentai diskutuojami ilgą laiką ir patvirtinami prieš 18 mėnesių“, – stebėjosi šių metų Lietuvos ralio vicečempionas Vaidotas Žala.
V.Švedas pasidalijo savo patirtimi apie Lietuvos ralyje buvusias ir esamas automobilių klases – jis čia turi turbūt daugiausia patirties.
„Aš esu tas žmogus, kuris buvo N4, po to buvau numestas į R4 – ji atsirado, nes kažkam jos reikėjo. Vėliau, kaip tas „pučiamas lapas“, nukritau į L8. Ar mano rezultatas kažkuo keitėsi? Klasės keitėsi, galit mesti mane kur tik norit, tačiau dabar L8 klasė yra pati konkurencingiausia – joje atsirado daug dalyvių. O N4 šiandien liko tokia klasė, kuri yra neprogresuojančio jaunimo klasė – tai yra žlugusi klasė, joje nėra mašinų. Į ją žmonės iš L8 pereina nebent dėl to, kad gautų puoduką kažkokį“, – ironiškai kalbėjo V.Švedas.
Jo teigimu, negalėdami santykinai pigiais L8 automobiliais varžytis dėl aukščiausių pozicijų čempionate, dalis lenktynininkų nebeturės motyvacijos sportuoti, o R5 automobilio biudžetas – daug didesnis. Tai atgrasytų ne tik greičiausius ralistus, bet ir pradedančiuosius, suvokiančius, jog tokių didelių biudžetų surinkti nesugebės.
Vienas nedaugelio N4 klasių dalyvių, Gediminas Ramonas, pateikė kitą pasiūlymą: „Kodėl L8 klasės, kuriai identiškų automobilių nėra pas mūsų kaimynus, yra ženkliai greitesni už N4? Susivienodinkime, būkime panašūs ir galėsime konkuruoti.“
Vienas naujausių Lietuvos ralio čempionato dalyvių, Algirdas Kazlauskas, pridūrė, kad automobilių sportas tobulės, jei bus masiškumas, kurio dirbtinai nepadarysi – reikia sukurti tokias sąlygas, kad dalyviai kuo mažesniais kaštais galėtų konkuruoti.
Homologacijos reikalingos, bet ne visur
Daug lenktynininkų nepritarė Ralio komiteto atstovų pateiktai idėjai. Netrūko konkrečių pavyzdžių, kodėl prioritetas homologuotiems automobiliams galėtų tapti kliūtimi nacionalinio čempionato vystymui.
FIA homologacijos yra monopolis: jis sukurtas tam, kad pirktum stabdžius už 8 tūkstančius, o ne už 2, nors iš principo jie tokie patys.
„FIA homologacijos yra monopolis, sutinkate? Jis sukurtas tam, kad pirktum stabdžius už 8 tūkstančius, o ne už 2, nors iš principo jie tokie patys. Visi agregatai taip veikia.
Kai mes turime kokius 8 greitus L8 lenktynininkus, mums primesti tokią viziją yra nerealu. Jeigu teikiam prioritetą homologuotiems automobiliams, kurie iš esmės jau mirę, po penkių metų turėsim 2-3 lenktynininkus, kurie galės jais važiuoti“, – sako V.Žala.
Jis pateikė pavyzdį, kad Suomijoje galima naudoti nehomologuotus stabdžius ir buferius – būtent šios detalės labiausiai dėvisi, o atsisakius jų homologacijos dalyviai sutaupo daug pinigų. Galingiausių ralio automobilių įskaita šiuo metu Suomijoje yra labai panaši į lietuvišką, daugelis reikalavimų – identiški.
Lygintis su Latvija ar Estija, pasak kai kurių lenktynininkų, šiandien nereikėtų – Lietuvoje automobilių klasėms apribojimai liberaliausi. Pasak R.Čapkausko, būtent dėl šios priežasties Lietuvos raliuose sulaukiama daug dalyvių iš kaimyninių šalių.
Pasiūlymai – kaštų mažinimui
Į dvi dalis pasidaliję sportininkai nesutarė, ar reikalinga keisti šių metų reglamentą. V.Žala ir R.Čapkauskas siūlė Ralio komitetui susitarti su tomis pačiomis institucijomis Latvijoje ir Estijoje bei sutarti dėl reglamento iš anksto – pavyzdžiui, jau 2016-ųjų pradžioje paskelbti, kokie automobiliai turės būti 2017 m.
„Visos šalys priimam tuos reikalavimus, ir po truputį darom. Kodėl mes turim būti pirmieji?“, – klausė R.Čapkauskas.
„Mes galim visi pasirašyti, kad mums naujų reikalavimų nereikia. Mums gali reikėti nebent to, kad būtų sumažinti kaštai. Gal kad padangų apribojimas būtų, 6 ar 8 per ralį, bioetanolis ar pan. Reikia, kad būtų sudarytos sąlygos važiuoti pigiau, kad ne tik mes, bet ir jauni žmonės galėtų važiuoti“, – samprotavo V.Švedas.
Daugelis lenktynininkų pritarė idėjai, kad reikėtų didinti minimalų leistiną automobilių svorį. R.Čapkauskas teigė, kad jo L8 automobilį, nepjaustant metalinių konstrukcijų, pavyko „palengvinti“ iki 1 330 kg. Jeigu norima pasiekti dar mažesnį svorį, turi būti mažinamas automobilio saugumas, o tai nėra gerai, tad galima būtų minimalią L8 automobilio svorio normą nustatyti ties kita riba.
„Apribojus svorį, dingtų noras daryti nesaugius automobilius. Išpjausčius automobilių kėbulą, siekiant jį lengvinti, jis tampa mažiau saugus – galima svorio apribojimą padaryti ne 1 230, o, pvz., 1 300 kg“, – tikino V.Švedas.
V.Žala pridėjo kitą pasiūlymą – suvienodinti dalyvių startinius mokesčius vienos ir dviejų dienų raliams. Ralio lenktynininkams kaštų prasme yra didelis skirtumas, ar ralis vyksta vieną, ar dvi dienas: komandos apgyvendinimas ir panašios išlaidos yra kur kas didesnės nei skirtumas tarp startinių mokesčių. Suvienodinus vieno ir dviejų dienų startinius mokesčius, organizatoriams rengti vienos dienos ralius taip pat būtų patogiau.
2016-ųjų metų ralio čempionato reglamentas turės būti patvirtintas iki gruodžio 1 d. R.Šaučikovas sakė, kad jau artėjančią savaitę bus pateiktas naujas, patobulintas projektas, kurį ralio čempionato dalyviai bus kviečiami vertinti ir sakyti savo pastabas. Dabartinį variantą galite LASF tinklalapyje rasti paspaudę čia.
