GAZAS.LT atsakymų į šiuos klausimus nusprendė pasiteirauti Vilkyčių trasos šeimininko Kazimiero Gudžiūno – asmens, kuris Lietuvoje organizuoja aukščiausio lygio autokroso ir ralio kroso varžybas.
Danga
Pagrindinis skirtumas, kurį įvardija Kazimieras Gudžiūnas, tai trasos danga. Autokrose sportininkai važiuoja gruntu – smėliu, žvyru ar kitu minkštu pagrindu.
Ralio krose ne mažiau kaip 30 procentų trasos privalo sudaryti asfaltas, betonas ar kita kieta danga. Vilkyčiuose asfaltas ir žvyras sudaro po 50 procentų viso distancijos ilgio.
Rezultato fiksavimas
Autokroso varžybose, įskaitinių važiavimų metu sportininkai kovoja dėl pozicijų. Užfiksuoto laiko faktorius čia įtakos turi tik tuomet, kai vyksta kvalifikacija. Vėliau laikas nebėra aktualus rodiklis – dalyviai kovoja dėl to, kuris pirmas kirs finišo liniją.
Ralio kroso varžybose tvarka kitokia. Čia visai nesvarbu, kurioje vietoje finišuos dalyvis. Teisėjai fiksuoja ratų įveikimo laiką.
„Jei viename važiavime tu finišavai trečias, bet parodei gerą laiką, o kitame važiavime kitas dalyvis finišavo pirmas, bet prastesniu rezultatu nei tavo, tuomet tavo rezultatas geresnis ir tu klasifikuojamas kaip pirmas. Viskas skaičiuojama ne pagal užimtą faktinę poziciją, bet pagal laiką“, – pasakojo K.Gudžiūnas.
Autokroso varžybose dažnai tenka matyti, jog finale prie starto stoja dešimt ar dvylika automobilių. Tuo metu ralio kroso varžybose į finalą patenka šeši sportininkai.
„Joker“ ratas
Autokroso varžybose nėra „Joker“ rato, kuris naudojamas ralio kroso varžybose. „Joker“ yra prailginta trasos dalis, kurioje kelias išsiskiria į dvi dalis. Vieną kartą per važiavimą dalyvis privalo užsukti į atskirą trasos dalį ir įveikti vadinamą „Joker“ ratą.
„Jei vieną važiavimą sudaro keturi ratai, sportininkas nors kartą privalo važiuoti į „džokerį“. Kada ten įvažiuoti, dalyvis renkasi savo nuožiūra.
Jei vienas dalyvis važiuoja iš paskos kito dalyvio ir mato, kad negali aplenkti priekyje važiuojančio, jis lenda į „džokerį“ ir šitaip aplenkia lėtesnį varžovą, kuris vėliau taip pat turės užsukti į „džokerį“.
Autokrose šio dalyko nėra, tad paskui lyderį važiuojantys sportininkai turi ieškoti būdų, kaip atakuoti, o priekyje važiuojantis, žinoma, dengia trajektorijas“, – aiškina K.Gudžiūnas.
Technika
Autokroso ir ralio kroso automobiliai taip pat skiriasi. Jei autokrose galima matyti ir bagių, tai ralio kroso varžybose šios technikos neišvysite.
Ralio krose automobiliai yra paruošti važiuoti labiau lygiu keliu – asfalto ar betono danga. Autokroso automobiliai reguliuojami varžyboms ant minkštos, birios, kartais duobėtos dangos.
Padangos
Ralio krose lenktynininkai naudoja „slick“ tipo padangas. Tai tokios padangos, kokios naudojamos žiedinėse lenktynėse. Jos ant žvyro turi ne tokį gerą sukibimą, tačiau puikiai dirba ant asfalto.
Stebėti varžybas, kuomet supranti jų esmę, kur kas įdomiau.
Autokrose naudojamos padangos turi grubų protektorių, kuris skirtas geram sukibimui ant minkštos ar šlapios dangos.
„Kviečiu visus žiūrovus atvykti į Vilkyčius liepos 10-ą dieną ir pamatyti tikrą ralio kroso šventę. Tai Europos lygio renginys. Į varžybas atvyks labai greiti ir garsūs Europos sportininkai.
Užeikite į dalyvių parką, apžiūrėkite automobilius, padangas ir būtinai susipažinkite su šiuo sportu. Stebėti varžybas, kuomet supranti jų esmę, kur kas įdomiau“, – kviečia K.Gudžiūnas.
