Pasakotojas savo karjerą pradėjo kaip „drago“ lenktynininkas: „Buvo laikai, kai bandžiau save „drage“ su juoda „Honda Integra“, bet tik į Europą atėjus „driftingui“, iš karto juo susidomėjau. Kadangi neketinau atsisakyti savo pamėgtos markės automobilio, todėl teko nuo priekiu varomo modelio pereiti prie galu varomo. Pasirinkimo variantų „labai daug“ – vienintelis S2000.“
„Turbūt visi žinote, kad tai ne „driftui“ pritaikytas automobilis, bet nenuleidau rankų ir po didelių modifikacijų priartėjau prie gero automobilio pagaminimo. Pats pasidariau vadinamąjį „Turbo kit‘ą“ – naudoju GT2871R turbiną, kuri „užpučia“ iki maždaug 400 AG, bet artimiausiu laiku ketinu padidinti iki beveik 500 AG“, – tęsė Ramūnas.
Anglai taip pat klausinėjo, kodėl pastarasis pasirinko būtent šią transporto priemonę. „Atsakydavau, kad esu „Hondos“ žmogus ir, žinoma, visada norėdavau kažkuo išsiskirti. Kaip ir kiekvienas automobilis, S2000 šoniniame slydime turi ir privalumų, ir trūkumų. Mėgstu ją už patikimumą, greitį, paklusnumą, atsaką galiai, sukibimą. Trūkumai – didelės nestandartinių dalių kainos ir daug laiko atima, kol įprantama išlaikyti šią trumpą bazę skersą.“
Kadangi R.Čepuliui teko vairuoti ir kitus galu varomus automobilius (pavyzdžiui, „Nissan“), jis
Giedriaus Matulaičio/matulaitis.lt nuotr./Ramūnas Čepulis/„Honda S2000“ |
paaiškino, kuo skiriasi šių dviejų automobilių pilotavimas: „S2000, judėdama skersai, elgiasi visiškai skirtingai nei „Nissan“. Kiekvieną kartą bandant „užsistatyti“, „Honda“ bando išsitiesinti arba atkimba ir apsisuka. Na o su „Nissan“ paprasčiau – „pastatei skersą“ ir dar turi laiko pagalvoti, ką darysi toliau, arba jei esi labai geras „drifteris“, suspėsi užsidegti cigaretę.“
Nors pašnekovas ir pripažino, kad kiti automobiliai labiau pritaikyti šiam sportui, pats nedvejodamas pasirinktų savąjį kūrinį. „Jeigu paklaustumėt, ką rinkčiausi „driftui“: ar stipriai modifikuotą „Nissan“, ar S2000, atsakyčiau S2000. Neturiu nieko prieš nissanus, priešingai, su jais lengva tai daryti, pigu juos tobulinti, bet „Honda“ yra mano kūrinys, pripratau prie jos ir neįsivaizduoju savęs kitame automobilyje.“
Sportininkas prieš porą metų nuvyko išbandyti savęs Didžiosios Britanijos „driftingo“ scenoje. Tąkart vykusiame BDC („British Drifting Championship“) licencijavime fortūna šypsojosi kažkam kitam.
„Reikia pripažinti, kad dar buvau nepatyręs ir dėl to licencijos negavau. Tačiau per tuos metus stipriai padirbėjau ir jau po metų likau maloniai nustebintas. Gavau ne „Semi PRO“ licenciją, kurios siekiau, bet iš karto „PRO“.
Tuo metu mano automobilis dar nebuvo paruoštas profesionaliam sportui, tad dalyvavimą atidėjau dar metams. Variklis taip pat buvo visiškas standartas. Jis man tarnavo tris metus, kol šių metų balandį „Teeside“ trasoje jis neiškvėpė paskutinio atodūsio. Nauja širdis – modifikuotas 2,2 litro darbinio tūrio agregatas.“
Viskas susiklostė, kad kažkokiu būdu sugebėjau užlipti iki „Top4“Ramūno debiutas profesionalioje Didžiosios Britanijos lygoje įvyko šių metų balandžio 22 dieną. „Ilgai mąsčiau, kurioje lygoje turėčiau apšilti kojas – „Semi PRO“, ar iš karto „PRO“. Apsistojau ties aukštesniu divizionu.“
„Renginyje sekėsi neįtikėtinai sėkmingai! Geriausiu atveju tikėjausi patekti į šešioliktuką. Stebėjau kitus varžovus ir buvo tikrai baisu, kad visi tokie stiprūs! Neaišku, kas pateks į „Top16“, kas ne... Vis tik mano rezultatas buvo septintas“, – šypsodamasis pasakojo pilotas.
Visada sunku varžantis pirmą kartą, o dar sunkiau tai daryti poriniuose važiavimuose. Nepažįstami sportininkai, nežinia ko galima iš jų tikėtis. Su šia situacija susidūrė ir mūsų pašnekovas. „Kadangi dalyvauju pirmą kartą, dar nepažįstu kitų vairuotojų, todėl net nežinau, kokią taktiką jie galėtų naudoti.
Manau, laikui bėgant, viskas pasikeis. Jie pažins mano stilių, o aš jų. Beje, anglai labai draugiški, ir ne apsimestinai, kaip daugelis galvoja. Po kiekvieno važiavimo išgirsdavau daug palaikymo net iš savo oponentų, net neprašyti apsikeisdavo žiniomis!
Po kvalifikacinių važiavimų galvojau tik apie viena – nenukristi žemiau, nei esu. Ir viskas susiklostė, kad kažkokiu būdu sugebėjau užlipti iki „Top4“.
Algirdo Venskaus/waska.lt nuotr./Ramūnas Čepulis/„Honda S2000“ |
Pusfinalyje teko pakartoti važiavimus, kadangi teisėjams buvo sunku nuspręsti, kas vertesnis pergalės. Tačiau mane pasiuntė į mažąjį finalą. Čia supratau, kad papuoliau į kito lygio varžybas!
Bandydamas pasivyti labai greitą savo priešininką, kliudžiau įskaitinį piloną ir sulaužiau galinę „stupicą“. Tuo pasibaigė mano debiutas BDC. Pagalvojau, kad man ir taip per gerai... 4 vieta pirmu bandymu!“
Tačiau tai dar ne viskas. Dienai artėjant į pabaigą, Ramūnas buvo apdovanotas „Hard charger“ titulu.
Kaip paaiškino organizatoriai, šis titulas kiekvienose varžybose suteikiamas labiausiai patobulėjusiam ir labiausiai teisėjus sužavėjusiam sportininkui!
„Po pirmų varžybų buvau daugiau nei laimingas! Tikiuosi, kad tokie rezultatai padės susirasti rėmėjų ir dalyvauti ne tik BDC, bet ir kituose renginiuose, pvz., „JDM Allstars“ ir t. t.“
Džiaugiamės turėdami Lietuvos atstovą turbūt profesionaliausioje ir pajėgiausioje Europos šoninio slydimo lygoje. Prieš porą metų Ramūnas dalyvavo keliose varžybose ir Lietuvoje, tačiau čia jis sėkmingai nepasirodė.
Giedriaus Matulaičio/matulaitis.lt nuotr./Ramūnas Čepulis/„Honda S2000“ |