Pirmąją pergalę sekė du laimėjimai iš eilės – 1993 ir 1994-aisiais. 1995 metais pradėjusi dirbti su „Benetton”, „Renault” su šiuo partneriu pelnė dar vieną laimėjimą, po kurio 1996 ir 1997-aisiais „Williams” pelnė dvi pergales. „Renault” su savo partnerėmis iš viso iškovojo šešis titulus iš eilės. Po trumpos pertraukos „Renault” grįžo į automobilių sportą su „Renault F1 Team” ir laimėjo 2005 ir 2006 metų titulus. Pastarasis bendradarbiavimo periodas su „Red Bull Racing” taip pat buvo sėkmingas – iškovoti trys konstruktorių čempiono titulai.
1992 metai: „Williams”
Pirmąją „Renault” pergalę pasaulio čempionate iškovojo visą sezoną dominavęs britas Nigelis Mansellas. Lenktyniaudamas „Williams” bolidu su „RS4 Renault” varikliu, sezoną Mansellas pradėjo 5 pergalėmis iš eilės. Jo dominavimas tęsėsi visus metus, o vairuotojų įskaitos čempionu jis paskelbtas vos 11-ame sezono etape – Vengrijos Didžiojo prizo lenktynėse. Pergalė konstruktorių įskaitoje buvo užtikrinta kitose varžybose – Belgijos Didžiojo prizo lenktynėse. Pasibaigus įsimintinam sezonui, „Williams-Renault” buvo iškovojusi 10 pergalių, 15 „pole” pozicijų, 11 greičiausių ratų ir 6 dvigubas pergales (abiem komandos pilotams finišavus pirmose vietose).
1993 metai: „Williams”
„Williams-Renault“ toliau lyderiavo techninių inovacijų srityje ir antrus metus iš eilės iškovojo titulus vairuotojų ir konstruktorių įskaitose. „RS5” variklis buvo atnaujintas, o po pertraukos į sportą grįžęs Alainas Prostas įsitraukė į kvapą gniaužiančią kovą su nuolatiniu varžovu Ayrtonu Senna. Po trijų lenktynių aukščiau buvo klasifikuojamas brazilas, tačiau sezono viduryje Prostas atsikirto keturiomis pergalėmis iš eilės ir nuskynė laurus Portugalijos Didžiojo prizo lenktynėse. Pasibaigus sezonui, „Williams-Renault” buvo iškovojusi 10 pergalių, iš kurių 7 pelnė Prostas ir 3 – naujokas Damonas Hillas, taip pat turėjo 15 iš 16 „pole” pozicijų, 10 greičiausių ratų ir 22 pakylas. Sezono metu „Renault” taip pat iškovojo 50-ąją pergalę „Formulėje 1“.
1994 metai: „Williams”
Po dviejų fantastiškų pergalių vairuotojų ir konstruktorių įskaitose „Renault ” 1994-aisiais išsaugojo konstruktorių titulą, tačiau sezonas buvo nustelbtas tragiškos Ayrtono Sennos žūties Imoloje.
1995 metai: „Benetton”
Šiais metais įsigaliojo naujas reikalavimas dėl maksimalaus 3 litrų variklio darbinio tūrio. „Renault” gamino naująjį „RS7” variklį „Benetton” komandai, o 9 pergales iškovojęs Michaelis Schumacheris sezoną baigė laimėdamas antrąjį pasaulio čempiono titulą iš eilės. „Renault” toliau tęsė bendradarbiavimą su „Williams”, o bolidai su „Renault” varikliais laimėjo visas, išskyrus vienas, šio sezono lenktynes. Lenktynininkai su „Renault” varikliais užėmė keturias pirmąsias vietas čempionate.
1996 metai: „Williams”
„Williams” atgavo formą – Damonas Hillas nugalėjo vairuotojų čempionate aplenkęs naujoką Jacquesą Villeneuve ir tapo vieninteliu „Formulės 1“ čempiono sūnumi, taip pat iškovojusiu šį titulą. Jis pasiekė 8 pergales, įskaitant tris pirmąsias sezono lenktynes, o titulą užsitikrino paskutinėse lenktynėse Japonijoje.
1997 metai: „Williams”
Po puikaus praėjusio sezono antrus metus „Formulėje 1“ lenktyniavęs Jacquesas Villeneuve tapo pagrindiniu „Williams” lenktynininku ir įtemptai kovojo dėl čempiono titulo su dukart pasaulio čempionu Michaeliu Schumacheriu. Kanadietis laimėjo 7 lenktynes ir pasiekė 10 „pole” pozicijų, tačiau kova dėl titulo tęsėsi iki pat paskutinio raundo Jereze. Po kontraversiško susidūrimo Schumacheriui pasitraukus iš varžybų, Villeneuve buvo apdovanotas pasaulio čempiono titulu. Laimėjusi šešis titulus iš eilės, „Renault” pasitraukė iš „Formulės 1“ kaip oficialus variklių tiekėjas, tačiau jos V10 variklis tapo pavyzdžiu „Williams”, „BAR” ir „Arrows” naudotai technikai.
2005 metai: „Renault”
1997-ųjų sezono pabaigoje oficialiai pasitraukusi iš „Formulės 1“, 2002 metais „Renault” grįžo kaip pilnavertis konstruktorius ir perėmė buvusios „Benetton” komandos veiklą. Lenktyniaudama su „R25” varikliu, komanda puikiai progresavo, o 2005-aisiais Fernando Alonso pasiekė pergalę vairuotojų įskaitoje Brazilijos Didžiojo prizo lenktynėse. Jis tuo metu tapo jauniausiu pasaulio čempionu (24 metų ir 59 dienų) ir sumušė Emersono Fittipaldi rekordą. „Renault” taip pat iškovojo konstruktorių taurę.
2006 metai: „Renault”
2006-aisiais prasidėjo nauja era – po daugelį metų naudotų V10 variklių debiutavo V8 „R26” modelis. Naujasis variklis leido Alonso iškovoti antrąjį iš eilės pasaulio čempiono titulą. Jis pasiekė 7 pergales, tarp kurių – Monako Didžiojo prizo lenktynės. Tai padėjo „Renault” tapti čempione ir V10, ir V8 erose. Alonso tapo jauniausiu du kartus titulą laimėjusiu lenktynininku sporto istorijoje, o „Renault” iškovojo konstruktorių taurę, 5 taškais aplenkusi „Ferrari”.
2010 metai: „Red Bull Racing”
2007-aisiais „Renault” tiekė variklius kitoms komandos ir pradėjo sėkmingą bendradarbiavimą su „Red Bull Racing”. Komandai dabar vadovauja techninis direktorius Adrianas Newey, patirties su „Renault” įgijęs dirbdamas „Williams” komandoje. Puiki „Red Bull”, „McLaren” ir „Ferrari” trikovė tęsėsi visą sezoną, kurio paskutinėse lenktynėse Abu Dabyje Sebastianas Vettelis iškovojo pergalę ir, aplenkdamas Hamiltoną, tapo jauniausiu visų laikų pasaulio čempionu. Iš viso „Renault” iškovojo 9 pergales, įskaitant ir precedento neturinčią trigubą pergalę Monako Didžiojo prizo lenktynėse.
2011 metai: „Red Bull Racing”
„Red Bull Racing-Renault” partnerystė ir toliau buvo sėkminga – komanda dominavo viso čempionato metu. „RS27” varikliu varomi „Red Bull Racing” bolidai iškovojo 18 iš 19 galimų „pole” pozicijų, 12 pergalių – įskaitant Monake ir Italijoje, ir pasiekė neįtikėtiną 650 taškų rezultatą, o titulas buvo užtikrintas Korėjos Didžiojo prizo lenktynėse. Sebastianas Vettelis pasiekė antrą iš eilės vairuotojų įskaitos pergalę Japonijos lenktynėse
2012 metai: „Red Bull Racing”
440 taškų, 7 pergalės, 8 „pole” pozicijos ir 7 greičiausi ratai bei trečia iš eilės užtikrinta „Red Bull Racing-Renault” pergalė konstruktorių įskaitoje.
