Į penktą dešimtį jau įžengęs rusas šonaslydžiu susidomėjo prieš gerą penkmetį. Kaip ir su viskuo, ką jis daro – pasinėrė į tai šimtu procentų. Taip pasaulį išvydo pavadinimas „Evil Empire“. Itin galingi ir technologijų kartelę kaskart pakeliantys automobiliai, dalyvavimas visose vykstančiose varžybose ir kartas nuo karto uždaromos miestų, kad ir Sankt Peterburgo, gatvės – tik tam, kad Sergejus galėtų sau ramiai pasivažinėti ir pafilmuoti.
Šiuo metu „dėdė Kaba“ dalyvauja varžybose Europoje, kaip RDS („Russian Drift Series“), bei „Vimota EEDC“, taip pat kas mėnesį skrenda į Jungtines Amerikos valstijas, kur dalyvauja „PRO2“ lygoje stipriausiame pasaulyje „drifto“ čempionate – „Formula Drift“. Vos tik šie čempionatai baigsis ir paskelbs žiemos miegą, Sergejus grįš į Jungtinius Arabų Emiratus, kur visą praeitą žiemą puikiai varžėsi su savo draugais šeichais.
Norėdamas užtikrinti nenutrūkstamą galimybę pastoviai varžytis bet kuriame pasaulio kampelyje, Sergejus elgiasi paprastai – laiko po vieną pasaulinio lygmens automobilį ten, kur jam jo gali prireikti: vienas Rusijoje, vienas keliauja po Europos varžybas, vienas šiuo metu keliauja į Niudžersyje vyksiančias „Formula Drift“ varžybas, o dar vienas laukia savo eilės angare Dubajuje. Ir tai ne bet kokie automobiliai – tai latvių „drifto“ dievų HGK rankomis surinkti monstrai.
Kkai Sergejus užsisako naują bolidą, dirbtuvių širdis ir protas Harijas gali paleisti savo fantazijos gijas taip toli, kaip tik jos gali pasiekti. Jeigu tai įspūdinga ir dar nematyta – Sergejui tai tinka ir jis pasiruošęs mokėti tiek, kiek reiks.
Pagrindinis ruso užsiėmimas šiuo metu – skraidymas po įvairaus masto ir plauko varžybas, nors dalis jį pažįstančių iš arčiau puse lūpų kalba, jog „dėdė Kaba“ dangoraižius Maskvoje statė dar 1994-aisiais, tad šiuo metu jis gali sau leisti atsipūsti.
„Vimota EEDC“ varžyboms Sergejus Kabarginas į Lietuvą žada atsivežti savo Europos varžyboms skirtą „Toyota Supra“. Tokių jis oficialiai turi tris – nežinia, kiek jų dar stovi jo garaže ir laukia, kol bus ištrauktos į dienos šviesą.
Nei technikos, nei savęs Sergėjus negaili – šuolis per Kačerginės „Nemuno žiedo“ atitvarus buvo tik vienas iš keleto incidentų, kuriuos jis patyrė Lietuvoje. Prieš tai sekė nesėkmingas treniruočių važiavimas dar senoje „Vimota EEDC“ varžybų konfigūracijoje, kai, nepataikęs į slydimo pradžią, Sergejus kone 130 km/val. greičiu tėškėsi į trasos pylimą. Pribėgęs trasos teisėjas tikėjosi rasti be sąmonės gulintį pilotą, tačiau rusas tik iškėlė nykštį, pamankštino kaklą ir paprašė jį išstumti. Tąkart medikų pagalbos jis atsisakė, sakydamas, jog čia menkniekis. Apie piloto užsigrūdinimą nemažai pasako ir jo tuomet naudotas šalmas – atviro tipo ir kone dešimtmečio senumo. Neretai su trasos atitvarais susitinkantis vairuotojas nėra didelis šalmų mėgėjas ir stengiasi jų įtaką savo aplinkai sumažinti iki minimumo, tad lengvutis, motoroleriui labiau tinkantis „kibirėlis“ saugojo milijardieriaus galvą iki pat naujų taisyklių įsigaliojimo.
Varžybų organizatorius ir lygos teisėjas Mantas Kuzmarskis, paprašytas šį pilotą apibūdinti keletu žodžių, pasirinko šiuos: „Bebaimis ir be galo draugiškas – nors tai visiškai kito kalibro ir socialinės padėties žmogus, varžybose jis tiesiog „dėdė Kaba“, kuris visada bus draugiškas ir visada stengsis pademonstruoti tai, ką maksimaliai gali“.
Kartu su šiuo Rusijos milijardieriumi į Lietuvą atvyti žada dar per dvi dešimtis užsienio pilotų, kurie kartu su Sergejum Leonidovičiumi vėl priims Kačerginės „Nemuno žiedo“ nuokalnės iššūkį.