Scenos uždanga po truputį pakeliama ir jau matoma spektaklio dekoracijų apačia. „Dakaro“ maratono organizatoriai jau pristatė lenktynių dalyvius ir būsimo batalijų teatro kontūrus.
Turbūt prisimenate praėjusio „Dakaro“ kritiką: per mažai smėlio, per daug ralio tipo greičio ruožų, šlubuojanti organizacija. Nepavykus susitarti su Čile, nuvilnijo masinis nusivylimas, kad nebus lenktynių Atakamos dykumoje. Organizatoriai prašė nenusivilti ir žadėjo paruošti tokį maratoną, kuris primintų Afrikos smėlynus, bet su dar didesniais iššūkiais.
Reikia pastebėti, jog vieša komunikacija šiemet buvo kur kas „draugiškesnė“ ir profesionalesnė. Dar niekada taip nebuvo nušviečiamas trasos ruošimas. Nereikia pamiršti ir sėkmingai debiutavusio konkurento – maratono „Silk Way Rally“ Maskva–Pekinas. Verta pasakyti, kad dalyvių skaičiumi minėtas konkurentas laimi prieš legendinį „Dakarą“.
Ateinančiose lenktynėse tik 83 visureigiai stos prie starto linijos! Tiek mažai buvo tik pirmose lenktynėse (80) ir 1993 m. – 65. Sunkvežimių kategorijoje situacija kiek geresnė, bet irgi neblizganti – 50 ekipažų. Stabilus tik motociklų ir keturračių skaičius: atitinkamai 146 ir 37. Kas tai – žanro krizė? O gal lenktynės tapo savo populiarumo auka? Bet apie tai gal kitą kartą.
Marcas Coma, „Dakaro“ sporto direktorius, pabrėžė, kad 2017 m. lenktynės bus pačios sunkiausios nuo tada, kai persikėlė į Pietų Ameriką. Jei visa tai, kas šiandien paskelbta, bus tiesa, sunku nesutikti.
Afrikoje buvo smėlio ir kopų, bet ne 3–4 km aukštyje.
4D – yra toks „Dakar 2017“ apibūdinimas. Kas ta ketvirtoji dimensija? O gi aukštis virš jūros lygio. Pasakysite, kad nieko naujo? Taip, tai buvo akcentuojama ir pernai, bet šį kartą tai pasieks kraštutinumus.
Daugiau nei pusė trasos bus 3000 metrų, o kartais beveik 5000 metrų aukštyje virš jūros lygio. Maždaug savaitę lenktynininkai ir mechanikai praleis aukštikalnėse, o kad nebūtų nuobodu – organizatoriai ten surado smėlio ir kopų. Taip, Afrikoje buvo smėlio ir kopų, bet ne 3–4 km aukštyje. Maratono starte Paragvajuje tikimasi 40 laipsnių karščio, o po kelių dienų Bolivijoje naktimis gali būti ir neigiama temperatūra. Prie tokių greitų aplinkos sąlygų pokyčių organizmas nespės deramai taikytis. Bus sunku. Visiems be išimties.
39-asis „Dakaro“ maratonas prasidės simboliškai – 39 kilometrai apšilti Paragvajuje. Galima tai pavadinti ir prologu, po kurio ekipažai susirikiuos pagal pajėgumą rimtai kovai. Priminsiu, kad antrojo greičio ruožo starto tvarka priklausys nuo pirmojo rezultatų. Šis etapas primins klasikinį ralį ant raudono grunto. Jei bus sausa ir nevėjuota – viskas skendės dulkėse, jei palis – taps pavojingai slidu. Atrodo paprasta, bet organizatoriai paslėpė keletą „razinų-siurprizų“.
Antrasis greičio ruožas (275 km) primins praėjusio „Dakaro“ pradžią: vingiuota, nedideli serpantinai, dulkės ir šiek tiek purvo. Trasa eis viena karščiausių Argentinos vietovių. Neabejotinai daugelio vairuotojų nervus tampys važiavimas dulkėse. Iš viso antrąją dieną dalyviai nuvažiuos per 800 km.
Trečioji diena bus permaininga – gana žalią peizažą ims keisti kalvos ir kalnai, pusdykumės ir karščiu alsuojantys slėniai su sausvagėmis. Čia dalyviai susidurs ir su pirmosiomis bekelės atkarpomis. Ryte laukia startas 280 m aukštyje, o trasos pabaigoje lenktynininkai turės pakilti net į 4895 m aukštį virš jūros lygio.
Patikėkite, toks greitas pakilimas yra tiesiog žudantis. Sulėtėjusi reakcija, galvos svaigimas ir net pykinimas kai kam garantuoti. Šturmanai turės labai atidžiai reguliuoti greitį pagal vairuotojų savijautą. Kalnų trasos nejuokingai pavojingos. Bendras dienos maršrutas – 780 km, iš jų 364 km greičio ruože.
Kad šturmanams nebūtų liūdna, organizatoriai paruošė painų bekelės meniu.
Ketvirtą dieną trumpas pervažiavimas (105 km) ir 461 km lenktynių. Vidutinis dienos aukštis 3,5 km, o kartais teks pasiekti ir 4 km virš jūros lygio. Dalyviams teks ne tik galynėtis su aukštikalnių liga, bet ir su aukštomis kopomis. Kad šturmanams nebūtų liūdna, organizatoriai paruošė painų bekelės meniu. Numanau, kad šis etapas taps pirmuoju rimtu „filtru“ – atkris silpniausiai pasiruošę ar padarę rimtas klaidas.
Kuo toliau, tuo sunkiau – aukštis tik didės, o dienos kilometrai ilgės. Penktoji diena pasižymės peizažo įvairove, besikeičiančia danga ir tempu, greičio ruožo pabaigoje laukia du kopų masyvai. Nuovargio ir aukštikalnių iškankinti lenktynininkai bei mechanikai su viltimi ir nerimu žvelgs į šeštąją dieną – 4200 m aukštyje nuvažiuoti beveik 800 km, iš kurių net 527 km greičio ruože!
Anot organizatorių, La Paso miestą dauguma pasieks jau sutemus. Gerai, kad čia lauks viena poilsio diena. Nors ir gražus tas La Pasas, bet abejoju, kad dalyviai daug to grožio pamatys – lenktynininkai stengsis atgauti jėgas, o mechanikai atgaivinti techniką. Pastariesiems šis darbas bus itin atsakingas, nes po poilsio dienos laukia maratoninis ruožas, t.y. kitame bivake (stovyklavietėje) lenktynininkai galės remontuoti savo transporto priemones tik savo jėgomis.
Septintasis greičio ruožas nuves iš La Paso į gerai pažįstamą Ujūnį. Nors pats ruožas ir ne itin ilgas (322 km), bet labai smėlingas. Iš vienos pusės tai gerai – smėlis nėra toks žiaurus važiuoklei, bet visada yra pavojus nesėkmingai klimpstant pasvilinti sankabą. O ją savo jėgomis ekipažui tikrai nėra lengva pasikeisti.
Aštuntasis ruožas praeis pažįstamomis apylinkėmis, bet trasos bus naujos. Diena nusimato labai ilga – bendras atstumas beveik 900 km, iš kurių 492 km bus greičio ruožas. Pagrindiniai dienos akcentai: kanjonai, smėlingi ruožai ir paskutinės itin aukštos kalnų perėjos (iki 4,5 km). Žiūrovų laukia „desertiniai“ peizažai: įvairiaspalvės uolos, įspūdingi kanjonai, smėlio laukai, kontrastuojantys su kalnais.
Toliau laukia dar viena ilga diena – 977 km! Tiesa, tik 406 km ilgio greičio ruožas. Bet ne bet koks – 98 proc. bekelės. Tikras iššūkis šturmanų navigacijos gebėjimams. Taip pat išliks vis dar didelis aukštis – 3 km virš jūros lygio. Anot organizatorių, šiame ruože spręsis lyderių likimas.
Dešimtasis greičio ruožas vis dar tokiame pačiame aukštyje, bet, tikėtina, visi išlikusieji bus jau su tuo apsipratę. Greičio ruožo pradžioje organizatoriai paruošė tikrą kratytuvą – kalnuotoje vietovėje visi galės pasitikrinti savo kaulų (ypač stuburų) tvirtumą. Negailestingi akmenuoti kilometrai kalnuose bus ne tik žmonėms, bet ir technikai. Pabaigoje laukia klaidi, banguota ir vingiuota dalis. Dienos pabaigoje nesunkai pagal kėbulus bus galima nustatyti labiausiai klydusius.
Tik priešpaskutinę dieną aukštis nebekankins nei technikos, nei žmonių. Paprastai pabaigos kilometrai būdavo „raliniai“. Šį kartą vėl siurprizas – 50 km ruožo pradžioje bus kopos! Tai ir puiki vieta aplenkti varžovus, bet puiki vieta užstrigti. Toliau seks klasikinio ralio kilometrai.
Paskutinę dieną lenktynininkų laukia nelabai ką lemiantys 64 km, o paskui – daugiau kaip 700 km kelio į Buenos Aires. O čia jau fanfaros, vėliavos, džiaugsmo šūksniai ir šypsenos tiems, kas ištvers beveik dviejų savaičių pragarą.
Patirtis sako, kad organizatoriai turėtų „nematyti“ taisyklių pažeidimų tų, kurie nepretenduoja į apdovanojimus. Tokia trasa taip praretintų dalyvius, kad geriausiu atveju koks trečdalis pasiektų finišą. Ką reiškia „nematyti“? Tai leisti mechanikams padėti savo ekipažams trasoje naktį, kad tik jie galėtų, nors ir prisirinkę baudų, tęsti lenktynes. Taip buvo visada, o dabar bus neabejotinai.
