Prieš eismo įvykių suvestinėje pasirodant pirmiesiems pranešimams apie avarijas, kuriose nukentėjo motociklininkai, GAZAS.LT kolektyvas norėtų pabandyti kiek atvėsinti karštą savo kailyje netveriančių jaunųjų motociklininkų kraują.
Kadangi policijos pareigūnų ar eismo saugumo specialistų komentarai tokiais atvejais dažnai suprantami kaip didaktika ir gali turėti priešingą poveikį, konsultacijos kreipėmės į ryškiausią šalies žiedinių motociklų sporto atstovą – Šarūną Pladą.
Praėjusiais metais Lietuvos ir Pabaltijo čempionu tapęs 34 m. lenktynininkas tikino šįmet didžiausią dėmesį skiriąs varžyboms Europoje. Taip pat jis planuoja dalyvauti ir viename pasaulio čempionato etape, kur važiuotų „Supersport 600“ klasėje.
 |
| (nuotr. asmeninio archyvo)/Šarūnas Pladas šalia sportinio „Yamaha R6“ motociklo (2012 m.) |
Profesionaliai sportuojančio nuo 21-erių lenktynininko patirtis gatvėje dar didesnė – motociklą jis vairuoja jau 18 metų. Pastaraisiais metais Š.Pladas ne tik treniruoja sportininkus, bet ir dalinasi patirtimi su pradedančiais motociklininkais.
– Po žiemos sezono pirmą kartą išvažiuoti su motociklu turbūt nėra taip pat paprasta kaip išsivaryti garaže ilgai stovėjusį automobilį. Kokių klaidų turėtų vengti mažiau patirties turintys motociklininkai?
– Visų pirma reikia nuodugniai patikrinti motociklo techninę būklę. Gerai viską apžiūrėti ir jei pats nesupranti nuvaryti motociklą į servisą, kad paruoštų jį naujam sezonui. Nepamiršti patikrinti padangas – tai vienas iš svarbiausių dalykų motociklui. Tam, kad būtų geras sukibimas su asfaltu, padangos neturi būti pasenusios.
Kitas aspektas – pavasarį kelio danga būna labai purvina. Dulkės ir kiti nešvarumai turi didelę įtaką motociklo valdymui, todėl tikimybė kažkur paslysti gerokai padidėja. Apskritai, netgi ant šalto asfalto sukibimas gerokai prastesnis. Automobilių vairuotojai to galbūt nejaučia, bet vairuojant motociklą tai yra labai juntama.
Automobilių vairuotojai po žiemos taip pat dažnai neatkreipia dėmesio į motociklus. Gali tiesiog užkirsti kelią, nepraleisti ir t.t. Reikėtų būti kur kas atidesniems ir du kartus pasverti prieš ką nors darant ̶ tavęs gali ir nematyti.
Paties motociklininko įgūdžiai po žiemos gerokai susilpnėja ir man pačiam pirmus tris sezonus tai labai jausdavosi – reikėdavo geras dvi savaites važinėti kiekvieną dieną tam, kad atgaučiau motociklo valdymo, jo pajautimo įgūdžius. Kuo daugiau sezonų praleidi prie motociklo vairo, tuo mažiau laiko reikia tokiam apsipratimui.
– Taigi pirmus du-tris sezonus ir pats buvai atsargesnis vairuodamas motociklą?
– Dauguma vos pramokę valdyti motociklą galvoja, kad moka važiuoti ir pernelyg apie tai negalvoja. Iš pradžių aš taip pat galvojau panašiai. Kuomet turėdamas patirties dabar žiūriu atgal, suprantu tai. Aišku, aš galbūt išvengiau rimtesnių kritimų, kadangi buvau šiek tiek atsargesnis. Visgi prisimindamas galiu pasakyti, kad pavojingų situacijų pavasarį buvo žymiai daugiau. Susitvarkiau su tuo, bet jų tikrai buvo.
 |
| (nuotr. asmeninio archyvo)/Šarūnas Pladas (2005 m.) |
Tendencija yra tokia, kad vėliau daug motociklininkų krenta viduryje sezono, tačiau tai jau kitas etapas. Kalbant apie pavasarį, galiu pasakyti, kad elgtis reikia drausmingiau ir nepamiršti, kad tiek pats esi praradęs dalį įgūdžių, tiek vairuotojai nepripratę prie motociklininkų, tiek pati danga dar ne tokia, kokia buvo praėjusio sezono pabaigoje. Smėlio ir druskos likučiai ant asfalto plika akimi galbūt ir ne visada matomi, bet sukibimui turi didelę įtaką. Ypač sportiniams motociklams.
– Ar sezono pradžia, kuomet degi noru važiuoti greitai, nors galbūt suvoki, kad tai pavojinga, jums būdavo psichologiškai sudėtinga?
– Motociklininkai, kuriems tai yra pirmieji sezonai, labai laukia pavasario, nori kuo anksčiau išvažiuoti. Vos tik saulutė pašviečia ir temperatūra perkopia 10 laipsnių, jie jau išjuda. Suvaldyti save pakankamai sudėtinga. Bent man tikrai norėjosi patirtį tą greitį, adrenaliną. Suprasti, kad tai pavojinga ir reikia elgtis atsargiau – tai jau psichologiniai dalykai. Turi save valdyti kiek tai įmanoma, nes iki nelaimės – vienas žingsnis. Reikia tai turėti galvoje.
– Kaip turėtų elgtis motociklininkai, kad išvengtų priešpriešos su automobilių vairuotojais?
 |
| (nuotr. asmeninio archyvo)/Šarūnas Pladas (2001m.) |
– Pagrindinis mano principas važinėjant gatvėmis – nesvarbu, ar tai sezono pradžia, ar pabaiga ̶ važiuojant pagrindiniu keliu saugotis iš šalutinių kelių įsukančių, į juos sukančių, ketinančių apsisukti automobilių. Saugotis tokių situacijų, kai vairuotojai neapsižiūrėję tiesiog užkerta kelią.
Tokiais atvejais motociklininkas ima stabdyti, o jei padangos nepakankamai kokybiškos, labai greitai nuslysta. Tuomet neišvengiamai griūna, pradeda čiuožti asfaltu, taip dažniausiai pasiekia automobilį ir į jį trenkiasi. Tokie susidūrimai – labai pavojingi. Būtent todėl reikia gerų padangų. Jei jos kokybiškos – stabdys ir smarkiai sumažins nuslydimo riziką.
Tokioje netikėtoje situacijoje žmogus labai stipriai spaudžia stabdžius. Skirtingai nei vairuojant automobilį, kuriame dažnai yra ABS sistema arba galima spėti atleisti pedalą, jei užblokuoji priekinį ratą važiuodamas motociklu, beveik tą pačią akimirką čiuoši ant šono. Esant kritinei situacijai, neturint pakankamai įgūdžių dažniausiai taip ir atsitinka.
Kuomet važiuodamas pagrindiniu keliu matau, kad automobilis nori išsukti iš šalutinio arba galbūt planuoja kitokį manevrą, aš įsivaizduoju, kad jis manęs nemato. Nuo tos akimirkos būnu pasiruošęs esant reikalui staigiai stabdyti ir pasukti.
Susidūrimo atveju labiau nukentės motociklininkas nei automobilyje sėdintis žmogus. Todėl visuomet reikia turėti galvoje, kad tavęs gali nepastebėti.
