Greičio rezultatai nustebino pačius sportininkus – motociklų konfigūracijoje greitesnis buvo J.Poškus su „Mitsubishi Lancer Evo VIII“ (J.Poškus – 1:12.636, Š.Pladas – 1:13.076), o automobilių konfigūracijoje finišą greičiau pasiekė Š.Plado pilotuojamas „Suzuki GSXR Katana“ (Š.Pladas – 1:17.303, J.Poškus – 1:18.612).
Siūlome paskaityti interviu su geriausiu motociklininku Lietuvoje Š.Pladu.
– Šarūnai, kokie tavo įspūdžiai po sportinio eksperimento?
– Įspūdžiai geri, nes tokioje avantiūroje dalyvavau pirmą kartą. Lenktynių trasoje vienu metu lenktyniauti motociklui ir automobiliui yra draudžiama, todėl laikydamiesi saugumo lenktyniavome ne visu pajėgumu: vienas kito nelenkėme, laikėmės saugaus atstumo. Visgi pirmoje vietoje – saugumas, tik vėliau greitis ir adrenalinas.
– Ar likai patenkintas rezultatais?
– „Nemuno žiedo“ trasos danga buvo šlapia po lietaus, todėl nėra visiškai aišku, per kokį laiką nuvažiuotume esant sausai dangai. Kaip parodė rezultatai, mūsų jėgos – apylygės, nes J.Poškus yra profesionalus automobilių sporto atstovas, o aš – geriausias motociklininkas. Būtų įdomu pakartoti šią kovą lenktynių trasoje esant palankioms oro sąlygoms.
– Ar turi rimtų konkurentų?
– Lietuvoje – ne. Čia jau viskas įrodyta, akys krypsta į tarptautines, Europos ir pasaulio lenktynes. Netrukus pradėsiu ruoštis prestižiniam motosporto renginiui – Pasaulio motociklų sporto čempionatui, o 2012 m. startuosiu WSBK Supersport klasėje.
– Kas tau yra adrenalinas ir greitis?
– Varomoji gyvenimo jėga.
– Kokia motosporto situacija Lietuvoje?
– Situacija pamažu gerėja. Motociklų sporte aš jau pakankamai ilgai, kone dešimtmetį, tad esamą padėtį galiu vertinti objektyviai. Blogiausias laikas buvo prieš trejus metus, bet situacija pradėjo keistis atsiradus naujiems motosporto mokytojams ir renginių organizatoriams. Judėjimas pradėjo vystytis ir tuomet, kai pasikeitė Lietuvos motociklų sporto federacijos prezidentas. V.Visockis šios sporto šakos plėtrai šalyje skiria tikrai nemažai dėmesio.
Profesionaliai šiuo sportu visoje Lietuvoje užsiima daugiau nei trisdešimt sportininkų iš visų miestų. Auga nauja motociklininkų karta, tačiau jiems reikia dirbti, norint tapti profesionalais.
– Ką rekomenduotum žmogui, kuris nori tapti motociklininku?
– Motosporto klubas „Dolce Moto“, kuriam atstovauju ir aš, nuolat organizuoja atviras treniruotes ir visuomet laukia norinčiųjų išmokti profesionaliai valdyti motociklą. Tiems, kurie laksto gatvėse rizikuodami kitų eismo dalyvių saugumu, patartume atvykti į mūsų treniruotes saugiose trasose, o vėliau galbūt pakviesime dalyvauti varžybose.
– Kaip dažnai reikia treniruotis, norint tapti profesionaliu lenktynininku?
– Kuo dažniau, tuo geriau. Treniruočių intensyvumą riboja finansinės ir laiko galimybės, tad kas sportui gali skirti daugiau laiko, tas pasieks geresnių rezultatų. Aš treniruojuosi kartą per savaitę.
– Kaip manai, ar būti geru lenktynininku – įgimta ar pasiekiama darbu?
– Yra dvi motociklininkų ar norinčiųjų jais tapti rūšys. Pirmieji pirmą kartą sėdę ant motociklo gali iškart važiuoti greitai ir gerai, tačiau pasiekę tam tikrą ribą nustos tobulėti, jeigu toliau nebesimokys. Antrieji važiuoja gerai ir daug treniruojasi, tačiau tobulėja nuosekliai. Aš priklausau pirmai kategorijai – sėdau, važiavau, tačiau norint pasiekti daugiau, reikia nuolat dirbti.
