Prieš trejetą metų jau įveikęs Dakaro trasą šturmano „darbo vietoje“ „Agrorodeo“ komandos narys Saulius Jurgelėnas itin atidžiai seka visas naujienas apie artėjantį maratoną. Todėl paaiškėjęs maršrutas suteikė kur kas daugiau aiškumo, kas laukia 390-ąjį starto numerį gavusio ekipažo ir visų jų varžovų. Pasak S. Jurgelėno, glaustai apibūdinti 2016 m. lenktynių pokyčius galima dviem žodžiais – maratonas ir navigacija.
Nauji iššūkiai
Visų pirma, pokyčiai labiausiai palies šturmanus. Organizatoriai pakeitė įprastą virtualių taškų, kuriuos privalo kirsti ekipažai, išdėstymo logiką. Tai reiškia, kad patirties suformuoti tam tikri navigaciniai refleksai ne tik kad nepadės, bet gali net trukdyti. Iš šturmanų bus reikalaujama ypatingo atidumo ir gebėjimo laisvai interpretuoti sutartinius ženklus kelio knygoje. Akivaizdu, kad trasose bus daug vietų, kuriose ekipažams atsiras abejonių, ar teisingame taške pasuko.
Antra, šiemet nėra skelbiami atstumai iki greičio ruožų. Tai padaryta tam, kad komandos, kurios turi brangią programinę įrangą „dešifruoti“ maršrutą, negalėtų iš anksto susirinkti žvalgybinės informacijos. Aišku, tai liečia į lyderius pretenduojančias turtingiausias ekipas.
Šie organizatorių sprendimai turi grąžinti kelio knygą, kaip pagrindinę navigacijos priemonę, ir gerokai padidinti šturmanų profesionalumo įtaką galutiniam rezultatui.
Kokios bus 2016 metų Dakaro trasos
Jei kiekvienas varžybų regionas leido padaryti kažką įdomaus, tai organizatoriai tuo pasinaudojo su kaupu. O jei nėra smėlio, tai tada – imkit kilometrų „į valias“.
Kai antrąją 2016 metų dieną dauguma ilsins nuo švenčių pavargusias kepenis, Dakaro dalyviai apšils 15 minučių prologo trasoje. Kaip organizatoriai sako – nieko sudėtingo, nebent paves technika ar karštagalviai prisidarys nemalonumų patys.
Sausio 3 dieną – pirmas tikrasis greičio ruožas. 258 km vingiuotų kelių kalvotoje vietovėje. Motociklams ir keturačiams – kiek trumpesnė trasa. Toks srauto išskyrimas leis lengviau ir saugiau lenkti. Pagrindinė danga: žvyriniai ir gruntiniai keliai. Pats tas maratono įsibėgėjimui.
Antrasis greičio ruožas iškart primins ekipažams, kad čia maratonas: bendras dienos maršrutas 858 km, greičio ruožo ilgis – 521 km! Motociklininkams diena bus šiek tiek trumpesnė. Vėl kalvota vietovė, vingiuotas kelias, tik šį kartą dar teks kirsti upes. Nors techniškai nesudėtinga trasa, bet jos ilgis patikrins, ar ritmas pasirinktas teisingai ir jėgos paskirstytos tolygiai.
Su trečiuoju greičio ruožu lenktynės persikels į kalnus. 314 km akmenuotų kelių ir serpantinų. Tikras rojus karštakošiams medžiotojams – tiems, kas mėgsta prisiimti daugiau rizikos ir važiuoti agresyviai. Nors, kaip perspėja organizatoriai, nenumatytų sunkumų gali sukelti net ir menkiausias lietus. Iš viso tą dieną lenktynininkai įveiks 663 km.
Prieš ketvirtąjį greičio ruožą komandos turės atsakingai dėlioti savo planus – po jo nebus jokių mechanikų! Nors pirminiame reglamente buvo numatyta, kad sportininkams uždarame parke bus suteikti įrankiai (net suvirinimo aparatai), bet pirmą kartą po 1998 m. vadinamojo maratoninio ruožo metu bus neleidžiama remontuoti savo technikos. Kad būtų dar įdomiau, abiem dienoms leidžiama panaudoti iš viso tris atsargines padangas.
Tai reiškia, kad techniką reiks patausoti iškart dviem greičio ruožams. Ketvirtasis ruožas bus ir atsakingas, ir tuo pačiu labai sudėtingas: startas ir finišas 2500 m aukštyje, toliau kelias vingiuos į kalnų viršūnes ir leisis žemyn, vidutinis trasos aukštis virš jūros lygio – 3500 m, labai skirtingas tempas tarp skirtingų sekcijų, akmenuotas vietoves karts nuo karto keis smėlynai.
Pailsėję, bet „nepagydę“ savo automobilių, lenktynininkai išvažiuos į penktąjį greičio ruožą, kuris ne ką prastesnis už buvusįjį. Ekipažai trasoje turės pakilti į aukščiausią tašką Dakaro istorijoje – 4600 m! Nors 327 greičio ruožo kilometrai bus gana greiti, bet pirmą kartą pasitaikys bekelės atkarpos ir organizatorių paruoštos navigacijos „razinos“ šturmanams: jiems galvas skaudės ne tik nuo aukštikalnių, bet ir nuo galvosūkių. Per dieną iš viso įveikę 642 km, lenktynininkai finišuos jau Bolivijoje ir atiduos techniką į pailsėjusių mechanikų rankas.
Šeštasis ruožas bus ilgiausias – 542 koviniai kilometrai. Ne tik atstumas vargins dalyvius – visa trasa bus tarp 3500 ir 4200 m virš jūros lygio. Nuolatos keisis tempas ir danga – smėlis, uolos, druskožemiai, akmenys.
Kita diena technine prasme bus lengvesnė, bet labai ilga. Greičio ruožas – 353 km, bendras atstumas – 793 km. Išskirtinis trasos bruožas – daug brastų.
Organizatorių skaičiavimais, daugiau nei pusė dalyvių atvyks į Argentinos Saltos miestą jau sutemus. Mechanikų lauks ilgas kelias kalnų serpantinais, todėl visai tikėtina, kad jie pasieks „bivaką“ dar vėliau nei lenktynininkai. Po to – poilsio diena lenktynininkams ir didysis mechanikų darbymetis.
Iškart po poilsio dienos dalyvių laukia pirmosios kopos. 393 km greičio ruože bus ne tik smėlis, bet ir organizatorių paruoštos navigacinės mįslės. Toks ruožas kažkam suteiks šansą atsiplėšti, o kažkam teks kristi ne viena pozicija žemyn bendroje įskaitoje.
Kita diena dar „geresnė“. Nors tik 285 km greičio ruožas, bet jis beveik visas – bekelė: skurdžios augalijos pamargintos kopos, išdžiuvusios upių vagos, navigacinės pinklės. Kad mažai nepasirodytų – prognozuojama, kad tai bus karščiausia vieta (temperatūros prasme) per visą maratoną.
Dešimtasis greičio ruožas lyg ir neilgas – tik 278 km, bet kaip galėtų pasakyti organizatoriai, jei atvažiavote į smėlį, tai ir pasiimkit jį visą. Dalyvių laukia legendinės Fiambalos kopos. Paprastai jose spręsdavosi prizinių vietų likimas. Labai klastingos, smulkaus ir klampaus smėlio kopos privertė kapstytis šimtus ekipažų. Organizatoriai čia paruošė patį ilgiausią kopų maršrutą iš visų, buvusių šiame regione. Jis beveik visas eis bekele, t.y. per kopas.
Akivaizdu, kad navigacija čia bus itin svarbi. Ta proga organizatoriai sugalvojo dar vieną naujovę, kuri tiesiogiai palies lyderius. Pagal išvakarėse pademonstruotą rezultatą po 10 greičiausių motociklininkų ir visureigių ekipažų bei 5 greičiausi sunkvežimių ekipažai startuos grupėmis. Pirmą kartą istorijoje dykuma „be pėdsakų“ taps iššūkiu iškart visiems lyderiams. Paprastai prieš tokius ruožus lenktynininkai stengiasi išvakarėse šiek tiek atsilikti, kad nereikėtų prisiimti visų navigacijos sunkumų ir lengviau orientuotis pagal kitų paliktas vėžes. Taigi – šis etapas skirtas ne ralio, o kopų „specams“.
Vienuoliktasis greičio ruožas jau bus kur kas greitesnis. 431 km greičio ruože bus visko: įvairaus smėlio, akmenų, žvyro ir, svarbiausia, nekenčiamo „fesh-fesh“! Iš esmės tai bus paskutinis ruožas, kuris leis atakuoti, kad pavytum konkurentus, nors didžia dalimi ekipažai jau stengsis saugiai ginti kopose iškovotas pozicijas.
Priepaškutinė diena bus labai ilga – bendra dienos distancija 931 km, iš kurių 481 km -greičio ruože. Sunkvežimių trasa bus trumpesnė, nes jie tiesiog netilps siauruose kanjonuose. Įspūdinga trasa per akmenis, žvyro kelius tarp vingiuotų ir siaurų sienų. Šiame ruože galima tik pralaimėti. Greita trasa neleis rimtai sumažinti atsilikimo, o bet kokia klaida gali būti lemtinga – aplink vien akmenys.
Finišo diena netrumpa – 699 km. Greičio ruožas lyg ir neilgas – 180 km, bet tikrai ne simbolinis. Organizatoriai paruošė, kaip jie sako, ruožą su šiek tiek streso – besikeičiančios skirtingos sekcijos: smėlis, uolos, vingiuoti ir pavojingi keliai, uolos, akmenys, tramplinai. Paskutiniai šalto proto ir tolygaus tempo patikrinimo kilometrai – tam, kad neatsipalaiduotum iki pat paskutinės sekundės.
Reikės taupyti degalus
Dakaro lenktynėse dalyvaujančių automobilių techniniuose reikalavimuose yra straipsnis, jog visureigis privalo turėti tiek degalų, kad jų užtektų įveikti 800 kilometrų. „Agrorodeo“ komanda, startuosianti alternatyvius degalus naudojančios technikos įskaitoje, visą Dakaro maratoną įveiks antros kartos NEXBTL biodyzelinu.
Šiuos kompanijos „Neste“ gaminamus degalus (beveik 3 tonas visiems etapams) komanda gabens į Pietų Ameriką, tačiau skirtingai nuo beveik visų konkurentų – neturės galimybės jais papildyti 270 litrų degalų bako specialiose etapo vietose: išvažiavę pilnu baku V. Žala ir S. Jurgelėnas privalės pasiekti dienos finišą ir tik „bivake“ papildyti ištuštėjusį degalų baką.
Tokių dienų, kai sportininkams teks įveikti daugiau nei 800 kilometrų, bus ne viena, tad komandai reikės atkreipti dėmesį ir į degalų lygio matuoklio rodyklę.
Ekipažas iššūkių nesibaimina
S. Jurgelėnas sako negalįs nesistebėti ir nesidžiaugti tokiais organizatorių sprendimais ir išmone. „Tikrai padarė viską, ką leido dviejų šalių geografija, kad busimasis maratonas įsimintų kaip labai įdomus ir, išdrįsiu pasakyti, intelektualus. Kaip niekad į pirmą planą pakils ekipažų gebėjimas strateguoti, gebėti keisti tempą, suprasti vienas kitą, universalumas. O labiausiai man džiugu, kad šturmanų gebėjimai vėl taps itin svarbūs. Bus sunku, bet man iššūkiai patinka“, – sako „Agrorodeo“ ekipažo šturmanas.
