Šiuo metu kelio knygą šturmanas skaito Benediktui Vanagui. Juodos spalvos „Toyota HILUX“ bolidu lenko ir lietuvio duetas lenktyniauja su geriausiais pasaulio pilotais. Pasak šturmano, jų tikslas – būti vienais iš jų, t.y. patekti į „Top-20“.
Aš nustebęs, nes greičio ruožai buvo panašūs į klasikinį ralį, kurį aš žinau ir kuris man patinka
– Sebastianai, ką Dakaro ralyje patyrėte per pirmąsias septynias dienas? Ar jos buvo panašios į tas, kokių tikėjotės?
– Kaip šturmanui pirma Dakaro ralio dalis nebuvo sunki. Aš nustebęs, nes greičio ruožai buvo panašūs į klasikinį ralį, kurį aš žinau ir kuris man patinka. Bet nuo pirmadienio prasidės atviros vietovės, važiuosime per kopas, upių vagomis, bekele. Reikės daug navigacijos, reikės važiuoti azimutu. Man tai bus nauja.
– Iš ko, būdamas Dakaro ralio naujoku, semiatės patirties?
– Kelio knygą ruošiau labai atsakingai ir susikaupęs. Lengva nebuvo, bet su šiuo iššūkiu susidoroti padėjo praėjusių metų Dakaro ralio keturračių įskaitos nugalėtojas Rafalas Sonikas.
– Važiuojate ekipaže su Benediktu Vanagu. Kokie įspūdžiai?
– Kaip lenktynininkas, Benediktas yra labai patyręs. Jo sąskaitoje – trys Dakarai. Jis – profesionalas. Aš tikrai laimingas, kad esu viename ekipaže su juo, patyrusiu sportininku, o ne su jaunu ir žaliu.
Nors turėjome kelias neplanuotas situacijas, po septynių dienų kartu tame pačiame automobilyje esame geros nuotaikos
Nors turėjome kelias neplanuotas situacijas, po septynių dienų kartu tame pačiame automobilyje esame geros nuotaikos. Turėjome ant kelio išbėgusią karvę, kuri privertė nuvažiuoti nuo kelio, turėjome bėdų su langų valytuvais. Turėjome keistų situacijų, tačiau kas mūsų nenužudo, daro mus stipresnius.
– Po pirmosios Dakaro savaitės jūsų komanda užima 27 vietą. Ar tai – galimybių riba?
– Aš tikras, kad ne riba. Tą rodo laikas turnyro lentelėje. Prisiminkime, kad turėjome daug techninių problemų, dažnai važiavome dulkėse paskui lėtesnius dalyvius. Jei išvengtume problemų, kokių turėjome pirmąją savaitę, esu tikras, rezultatas būtų „Top 20“. Šis skaičius yra mūsų tikslas, kurį vis dar realu pasiekti.
– Ne mažesnį darbą nei ekipažas Dakare atlieka mechanikų komanda. Ar ši taisyklė galioja ir jūsų atveju?
– Po savaitės lenktynių esu labai dėkingas mūsų komandos mechanikams. Nuo lenktynių pradžios jie miegojo gal tik vieną ar dvi naktis. Jie dirbo ištisomis naktimis, o ryte automobilis buvo visada paruoštas. Gerbiu šiuos vyrukus, jie atliko didelį darbą. Per ateinančias septynias dienas stengsimės išvengti bėdų ne tik tam, kad liktume kovoje, bet ir todėl, kad suteiktume poilsio valandų minėtiems vaikinams. Jie dabar labai pavargę.
– Poilsio diena buvo tinkamas laikas savęs ir varžovų analizei…
– Žinome, ką reikia tobulinti, kokios mūsų ir varžovų stipriosios pusės. Sukaupėme daugiau žinių apie automobilį, apie mūsų ekipažą, apie kitus dalyvius. Kaip minėjau, tai leidžia tikėtis pasiekti „Top 20“.
– Esate greitesni už daugelį Lenkijos komandų. Kaip į tai reaguoja jūsų šalies žiniasklaida?
– Aš nustebęs, koks populiarus visur yra Dakaras. Kai tapau Lenkijos ralio čempionu, žiniasklaida ir žmonės tuo įvykiu domėjosi dešimt kartų mažiau, nei Dakaro projektu. Labai daug Lenkijos žmonių, žiniasklaidos priemonių, fanų domisi šiuo tarptautiniu projektu, mūsų kooperacija. Tuo labiau, kad esame aukščiau už pripažintas Lenkijos žvaigždes kaip Adamas Malyszas. Manau, žmonėms tokia situacija įdomi, jie laiko sukryžiavę pirštus ir linki mums sėkmės.
– Pasak organizatorių, antroji Dakaro dalis bus kur kas sunkesnė už pirmąją. Kokių priešnuodžių turite laukiantiems sunkumams?
– Dakare esame tik todėl, kad mums čia patinka. Svarbu, kad tokį nusiteikimą išlaikytume visų lenktynių metu, kad automobilyje jaustumėmės patogiai, tikėtume vienas kitu. Nuo dabar prasideda atviros vietovės. Man tai bus neįprastas darbas. Ypač artimiausiose trijuose greičio ruožuose. Privalau būti labai susikaupęs, turėsiu labai daug darbo. Bandysiu išvengti navigavimo klaidų ir semtis patirties.
