Po SS6 finišo paaiškėjo, jog motociklą kamuoja techninės problemos – atlūžus radiatoriaus vamzdeliui, sistemoje mažėjo aušinimo skysčio. Dėl šios priežasties motociklininkas antroje trasos pusėje pradėjo matyti variklio kaitimo signalus. Laimei, finišas buvo sėkmingas, o mechnikų komandai pavyko operatyviai gedimą sutvarkyti, tad lenktynininkas galėjo ramiai eiti miegoti.
Tai daryti teko labai anksti, kadangi dalyvių laukė itin ankstyvas startas. 4 val. ryto vietos laiku, A. Gelažninkas su komanda jau paliko bivaką ir pasileido starto link. Kadangi kelioė, nors ir ilga, bet buvo pakankamai sklandi, kaunietis prie starto linijos spėjo atlikti gerą apšilimą ir pasiruošti trasai, kuri šiandien driekėsi 215 kilometrų.
Pasak lenktynininko, greičio ruožas buvo labai įvairus, nors dominavo smėlis. „Esu laimingas būdamas finiše. Trasa netrumpa, vėl dominavo smėlis, buvo šiek tiek kopų. Teko važiuoti ir pro išdžiūvusį ežerą, tad pasitaikė purvo, buvo slidu. Pradžioje motociklą kelis kartus sumėtė ir supratau, kad tikrai nenoriu kristi, nereikia man purvo vonių, o ir lėkti neprivalau, tad važiavau ramiai.“
Tiesa, šiandien netrūko ir navigacinių sunkumų. „Teko šiek tiek paklaidžioti, į vieną punktą, anot kitų finišavusių lenktynininkų, motociklai suvažiavo iš skirtingų pusių, tad panašu, jog navigacija buvo sudėtinga daugeliui. Aš kelias nedideles klaideles padariau, bet laiko daug tikrai nepraradau ir paskutinius kilometrus važiavau ramiai, stabiliai,“ – finiše įspūdžiais dalijosi A. Gelažninkas.
Šiandien kaunietis pademonstravo ketvirtą geriausią laiką, tačiau bendroje įskaitoje situacija nesikeičia – lenktynininkas laikosi antroje vietoje. Lieka dar dvi dienos ir, kaip teigia pats sportininkas, dar viskas gali pasikeisti, tad reikia išlaikyti maksimalų susikaupimą ir kiekvieną dieną įdėti visas pastangas į sėkmingą pravažiavimą.
Rytoj „Taklimakan rally“ dalyvių laukia aštuntasis greičio ruožas, apimantis dar 188 kilometrus kopų bei klampaus smėlio. Anot organizatorių, tai bus pati sudėtingiausia trasa, kurioje net ir labiausiai patyrę vairuotojai turės nemenkų iššūkių.
Po jo seks žymiai trumpesnis, paskutinis etapas ir sportininkai atsisveikins su klaidžiąja Taklamakano dykuma. Tiesa, lietuvis neatmeta galimybės ateityje dar kartą aplankyti regioną.
„Apsidžiaugiau gavęs pakvietimą į šį ralį. Buvau girdėjęs, jog Taklamakano dykuma yra sunkiai įveikiama, smėlis čia kitoks nei Dakare. Dabar, pravažęs didžiąją dalį varžybų, tikrai galiu patvirtinti – dykuma klampi, apgaulinga. Nesakau, kad po šio ralio nuvažiavus į Saudo Arabiją būtų vienas juokas, bet čia tikrai galima pasitikrinti ir pagerinti važiavimo įgūdžius. Visuomet galvoju ir apie savo „AGDakar School“ mokinius, ypač apie Modestą Siliūną ir Gediminą Šatkų. Jie įnirtingai ruošiasi Dakaro raliui ir net neabejoju, kad treniruotės tokio tipo dykumoje jiems būtų itin į naudą. Kas žino, gal kada pavyks čia sugrįžti su mokiniais ir iš akistatos su Taklamakanu išspausti maksimalią naudą,“ – teigia A. Gelažninkas.
