Šiemet „Ladoga Trophy 2016“ bekelės maratone pirmą kartą atsirado dviračių įskaita. Kaip ir visureigiai, keturračiai, motociklai, dviratininkai per 8 dienas turi apvažiuoti didžiausią Europos ežerą Ladogą sunkiausiomis bekelės trasomis.
Šiose varžybose debiutavo ir jaunas kalnų dviračių sportu užsiimantis septyniolikmetis Martynas Dabužinskas. Dar prieš startą jis sakė, kad važiuoja čia apsiuostyti, nes dviračiais šis bekelės maratonas bus važiuojamas pirmą kartą. Nežinia ko tikėtis.
Vis tik lenktynėms persivertus į antrąją pusę jis rodo rimtas pretenzijas į prizinę vietą. Jos pasireiškė jau pirmąją dieną, kai vaikinas finišo liniją pasiekė antras. Antra diena buvo nesėkminga dėl didelės klaidos naviguojant.
„Iki tol, nuo 16 metų aš važiavau visą MTB varžybų sezoną Lietuvoje su „Best Team Kaunas“ komanda. Važiavau jau pilnas profesionalų distancijas po 75 km. Bet ten važiavimas kiek kitoks. Visa trasa aptverta, pažymėta, ten tik pedalus minti reikia. O čia reikia važiuoti pagal navigaciją ir rinkti taškus. Antros dienos trasoje vieną kilpą pradėjau važiuoti ne iš tos pusės, ir viduryje tos kilpos susitikau priešpriešais atvažiuojantį lyderį. Supratau, kad ne į tą pusę nuvažiavau. Paskambinau organizatoriams, o jie man davė 2 pasirinkimus: arba važiuoju tiesiai į finišą ir gaunu 6 valandas baudos arba minu 15 km atgal. Pasirinkau kilometrus. Myniau atgal gerokai ilgesnę distanciją“, – grybavimo istoriją naujo tipo varžybose papasakojo Martynas.
Tądien jis į finišą atvažiavo 12-tas. Trečią dieną buvo 7-tas. Jaunuolis kovingas. Pasiduoti nė nesiruošė ir patį sunkiausią ir ilgiausią 93 km greičio ruožą dviračiu per kemsynus, pelkes ir krūmynus jis atmynė antras. Taip stengėsi, kad net sąnarius pakirto. Ir penktą dieną daugiau nei 50 km teko važiuoti it saldainius ryjant tabletes nuo skausmo. Kovinga dvasia kenčiantį jaunuolį atginė į 6-tą poziciją.
„Man netinka lygūs žvyrkeliai. Aš labai lengvas ir neturiu svorio įsukti dviratį, kad jis greičiau važiuotų. Man labai patinka sunkios sąlygos – dideli kalnai, pelkės, krūmynai, net upėmis aš važiuoju nenulipęs nuo dviračio, mat labai piktos padangos randa sukibimą net važiuojant po vandeniu. Iki tiek, kad kartais net gertuvės būna pilnai apsemtos.“ – pasakojo Martynas Dabužinskas.
Po keturių dienų pagal oficialius organizatorių pateiktus rezultatus Martynas buvo ketvirtoje vietoje. Ją turėjo išlaikyti ir po skausmingos penktos dienos. Liko dar trys. Bet važiuojant tokiais tempais sąnarių skausmai, matyt, nepraeis.
„Labai noriu užlipti ant podiumo. Jeigu likusios trasos bus techniškos ir sudėtingos, tai šansų tikrai turiu. Jeigu bus lygūs greiti žvyrkeliai, stengsiuosi išsilaikyti bent ketvirtoje pozicijoje“ – tikslą sau užsibrėžė jaunas dviratininkas.
