Sportininkai, į smėlynus važiavę išleistomis padangomis, kad turėtų geresnį sukibimą ir lengviau judėtų biria danga, dabar galės prisipūsti padangas kietai. Ir, žinoma, pasiruošti nemažą jų atsargą, mat laukia kieto grunto, akmenų ir žvyro kelių greičio ruožas.
Greičiai šioje atkarpoje bus gerokai didesni, bet drauge – keliai bus siauresni. Kitaip nei Peru kopose, čia nebus erdvės lenkimams, todėl šturmanams ne kartą teks spausti signalą, pilotams pykti, kad priekyje esantis lėtesnis ekipažas nesitraukia, o per dulkes nesimato, ar lenkti – saugu.
Iš viso šeštąją ralio dieną teks nuvažiuoti 760 kilometrų, iš kurių 313 km – greičio ruožas.
Jo pradžia sportininkams, ilgą laiką kalbėjusiems apie aukštikalnėse dėl išretėjusio oro kylančius pavojus, gali nepatikti. Startas numatytas išvažiavus iš bivako, įrengto greta Arekipos miesto. Teks pakilti beveik į 4,5 km aukštį ir startuoti būtent iš čia.
Tokiame aukštyje, skaičiuojama, deguonies koncentracija ore yra apie 11 proc., tai yra dukart mažiau nei ore, kuriuo, pavyzdžiui, kvėpuojame Lietuvoje. Specialistų teigimu, deguonies bado požymius organizmas pradeda jausti, kai koncentracija ore sumenksta iki 16 proc.
Tiesa, iš šių aukštumų ekipažai per visus 313 km leisis žemyn, pravažiuos Titikakos ežero Bolivijoje pakrante ir finišuos maždaug 2,5 km aukštyje, greta La Paso, Bolivijos sostinės.
Po visų šių išbandymų numatoma laisva diena tam, kad sportininkai galėtų aklimatizuotis ir pasiruošti būsimiems išbandymams. Tarp jų – ir maratono dienai be techninio aptarnavimo specialistų.
Laukia trigubas šokas
Žilvinas Pekarskas, 15min Gazas žurnalistas, Dakaro ralį stebintis Pietų Amerikoje, pasakojo, kad Bolivijos aukštikalnėse prisidės nemažai naujų veiksnių.
„Kai rytą startuos ekipažai, bus tik apie 1 laipsnį šilumos, o lenktynių metu bus gal tik apie 9 laipsnius. Gali ir lyti. Bolivijoje jau prilyta, ant kelio nemažai purvo, todėl bus slidu, – dalinosi jis. – Tad po įkaitusių dykumų laukia trigubas šokas: aukštis, temperatūra ir krituliai.“
Lietuvių starto laikai
Startas Bolivijoje, kur keičiasi ir laiko zona. Tiesa, ekipažai iš stovyklos išvažiuoja gerokai anksčiau, perspėjo Ž.Pekarskas. Numatoma, kad greičio ruožo pradžioje, kur bus duotas startas, jie turėtų atsirasti po 2 val. 30 min. nuo išvažiavimo iš bivako.
Pirmasis greičio ruožo pradžioje startuoja Antanas Juknevičius. Į priekį jis šaus iš 18-os vietos, Lietuvos laiku jo startas – 16 val. 16 min.
Antrasis iš lietuvių starte – Benediktas Vanagas. Numatoma, kad Lietuvos laiku jis startuoja 16 val. 20 min.
Trečiasis – Vaidotas Žala. Jo ekipažas Lietuvos laiku pajudės 16 val. 22 min.
Būtent jo ekipažo pradžioje laukia daugiausia purvo ant priekinio stiklo, mat pirmieji ekipažai starte paleidžiami važiuoti kas dvi minutes, paskutinis didesniu tarpu nuo konkuretų važiuos B.Vanagas. Nuo jo išvažiavimo tarpai mažės ir sportininkai bus pradėti išleidinėti kas minutę.
Motociklininkai startuos gerokai vėliau. Štai numatoma, kad iš 103 pozicijos startuojantis Balys Bardauskas Lietuvos laiku prie starto linijos greičio ruožo pradžioje stos tik 20 val. 22 min. 30 sek.
Reikės tiesiog iškentėti
Aukštikalnėse oras nėra toks tankus, tad žmogui sunkiau kvėpuoti, ima svaigti galva, o automobiliui ima trūkti galios. Tad pasiruošti turi ir mechanikai, kuriems teks spręsti galvosūkius dėl automobilių, ir lenktynininkai.
Vaidotas Žala yra pasakojęs, kad aukštikalnės jam – ne pati mieliausia aplinka.
„Kai trumpam užkyli į trijų kilometrų aukštį, atrodo, kad nieko. Bet jeigu reikia taip miegoti porą naktų, tikrai nuslopina. Aišku, poveikis priklauso nuo žmogaus: Saulius (Saulius Jurgelėnas, šturmanas – red.) į aukštikalnes žiūri palankiau, o man jos apsunkina gyvenimą. Manau, daugelis sportininkų daug mieliau važiuotų į Dakarą, jei nebūtų aukštikalnių“, – tikino „Agrorodeo“ pilotas.
Jis prisiminė, kad pirmaisiais metais, kai dalyvavo Dakaro ralyje, užkilęs į aukštikalnes pasijuto labai prastai. Kaip sakė pats, savijauta buvo tokia, kad norėjosi į žemę sulįsti.
„Nuvedė mane iki medikų, man uždėjo deguonies kaukę ir viskas – per sekundę jau gyvas, viskas gerai, nuotaika gera. Pasėdėjau minutę, nuėmė kaukę ir vėl viskas grįžo. Supranti, kad nuo šito niekur nepabėgsi, todėl reikia tiesiog iškentėti, kaip sako Saulius“, – sakė V.Žala.
Du šturmanai – kaip reikiant užsigrūdinę
Greičiausiai gana lengvai šiame keturias dienas truksiančiame aukštikalnių etape jausis Darius Vaičiulis, „Craft Bearings“ komandos šturmanas, mat pastarasis – patyręs orientacininkas ir alpinistas, užkopęs į Kilimandžarą, Everestą, Monblaną bei svajojantis apie Antarktidoje esančią viršukalnę.
Išretėjęs Bolivijos aukštikalnių oras turėtų pernelyg nenuvarginti ir Sebastiano Rozwadowskio, „General Financing team Pitlane“ komandos šturmano. Pastarasis įsitikinęs, kad būtent išretėjęs oras yra didžiausias Dakaro ralio išbandymas. Nuolatos sportuojantis vyras prisipažino, kad pirmam susidūrimui su deguonies badu prieš kelerius metus nebuvo pasirengęs.
„Kai pradėjo trūkti deguonies, jaučiausi gal 6 kartus labiau pavargęs, o nuolatinis galvos skausmas tapo kone normalia būsena“, – pasakojo „General Financing team Pitlane“ komandos šturmanas.
Tad pakliūti dar kartą į tą pačią situaciją S.Rozwadowskis nebeketina, todėl antrus metus aukštikalnėms ruošiasi miegodamas specialioje išretinto oro palapinėje. Beje, aukštikalnėms jis pradeda ruoštis iki maratono starto likus 45 dienoms.