Kaip tai pavyksta padaryti šios šakos lenktynininkams, kurie priešingai nei dailiajame čiuožime, surepetuoti pasirodymo trasoje negali? Vienas iš paaiškinimų – „spoteris“ , terminas, kurį bent kartą yra girdėjęs kiekvienas šonaslydžio entuziastas. Kas yra „spoteris“ ir kaip ši rolė komandoje prisideda prie rezultatų trasoje, interviu pasidalino Benediktas Čirba, kuris šį savaitgalį varžosi Europos šonaslydžio čempionato 5-ame etape, Vokietijoje.
– Kokia yra pagrindinė „spoterio“ funkcija varžybų metu?
– Geriausiai paaiškinti kas yra spoteris tikriausiai būtų palyginimas su raliu. Ralyje vairuotojas turi šturmaną, skaitantį stenogramą. Šonaslydyje mes turime spoterį, kuris yra kaip šturmanas, tik bokštelyje.
Jis stebi bei analizuoja mano ir kitų vairuotojų važiavimus. Tai žmogus, kuris pasako, kur vairuotojas turėtų patobulėti, ko nebedaryti, matuoja greičius ir pasako, ar reikėtų greitėti, o gal net sulėtinti. Realiai tai yra kaip vairuotojo akys trasoje, kurios viską stebi ir vėliau pasidalina gairėmis, kaip pagerinti savo pasirodymą bei įveikti oponentą.
– Ar spoteris yra būtinas?
– Reglamentas nenusako, kad vairuotojas privalo turėti savo spoterį. Vistik, mano asmenine nuomone, siekiant aukščiausių rezultatų spoteris yra būtinas. Paprasčiausiai pats vairuotojas negali matyti kaip kiti dalyviai važiuoja. Galbūt vienas oponentas pasistabdo vienoje trasos vietoje, kitas – kitoje, atsileidžia gazą ar kaip tik visą trasą važiuoja pilnu gazu. Galbūt jis turi tam tikrų „triukų“ kuriuos daro trasoje. Sekdamas savo oponentą, turi žinoti, ko iš jo tikėtis. Spoteris tave informuoja ir tuomet jau gali planuoti kokius sprendimus priimti trasoje.
– Ko reikia geram spoteriui? Ar yra tam tikrų savybių, kuriomis jis turėtų pasižymėti?
– Iš tiesų sunkus klausimas. To nenusako jokie sertifikatai ar mokslai. Pagrindinis dalykas tikriausiai yra pasitikėjimas ir abipusis girdėjimas. Vairuotojas turi jausti, kad gali pasitikėti savo spoteriu, jo žodžiais ir patarimais. Tuo pačiu, spoteriui taip pat yra svarbu, kad sportininkas jį girdėtų ir pasitikėtų.
Pavyzdžiui, kartais būna tokių patarimų, kad vienur ar kitur gazo tikrai nereikia atleisti ir tilpsi. Nors pats tuo ir dvejotum, pasitiki spoterio žodžiu ir rizikuoji. Kuomet tokie patarimai pasiteisina ir viskas gaunasi, tuomet tas pasitikėjimas ir auga. Pajuokausiu – realiai turi sutapti aura.
– Ar spoteriui privalu turėti patirties kaip šonaslydžio vairuotojui? Tai tiesa ar mitas?
– Faktas, kad vairuotojo patirtis, net ir mėgėjo, yra didelis privalumas. Tuo metu spoteris yra geriau įsigilinęs į tam tikrus niuansus, kurių tik stebėtojas negalėtų įvertinti. Jei spoteris yra pats dalyvavęs varžybose, jis žinos, kokios verda emocijos sėdint prie vairo, žinos ką tu jauti prieš startą, žinos kaip tau pateikti informaciją teisingai, kad tu ją sugeneruotum ir paverstum veiksmu.
– Benediktai, tavo spoteris – Mantas Kulvinskas, gerai Lietuvoje žinomas buvęs šonaslydininkas ir varžybų teisėjas. Kodėl savo spoteriu pasirinkai būtent Mantą?
– Įdomi istorija iš tiesų. Jei nesumeluosiu, Mantas jau buvo link savo sporti karjeros pabaigos. Jis kartu vykdavo į varžybas su mano buvusiu spoteriu. Aplinkybės susiklostė taip, kad tuometinis spoteris negalėjo dalyvauti vienose iš varžybų ir aš paprašiau Manto pagalbos, jį pavaduojant.
Jau pirmų varžybų metu pajutau, kad tai, ką sako Mantas, man veikia. Jis taip pat tikriausiai pamatė, kad aš analogiškai vadovaujuosi jo patarimais ir mes tarsi sutariame. Nuo to laiko mes kartu ir augome – jis kaip spoteris, o aš kaip vairuotojas.
Mantas iš tiesų buvo atradimas ir natūraliai atsiradęs tarpusavio supratingumas bei gebėjimas perteikti informaciją taip, kaip tai daro jis – yra tiesiog įspūdinga. Galiausiai mes jau turime savo praktiką, kaip viską darome – dažnai padiskutuojame kartu, pasitariame ir nusprendžiame. Žinoma, būna atvejų kai pasako ir darai net nedvejodamas, būna situacijų, kai turi paskliauti ir bandyti. Tačiau, komunikacija visuomet vyksta abipusiai.
Išlaikyti tokį balansą tikrai geba ne kiekvienas ir nors, manau, kad yra ir daugiau tokių žmonių, tačiau gebėjimas naviguoti savo sportininką ir ypač stresinėse situacijose, kurių varžybų metu tikrai netrūksta yra išskirtinė savybė. Galbūt dėl to jau 5 metus dirbame kaip stiprus kumštis.
Drifto savaitgalis
5-asis „Drift Masters“ Europos čempionato etapas prasidėjo jau penktadienį, rugpjūčio 17 dieną. Penktadienį dalyvių laukia treniruotės bei kvalifikacija, o šeštadienį – TOP32 finalinės kovos. Varžybas šeštadienį iš Feropolio trasos tiesiogiai stebėti bus galima – www.redbull.tv.
Daugiau užkulisių kaip atrodo komandos ir spoterio darbas varžybų rasite šiame video.
