Čia prie starto stojo ir Deivido Jociaus bei Donato Zvicevičiaus tandemas. Tiesa, duetui varžybos nesiklostė pagal idealų scenarijų. Duetas pirmąją dieną baigė įstrigęs greičio ruože, o šeštadienį važiavo vien dėl žiūrovų.
Ekipažo šturmanas Donatas Zvicevičius pasakojo, kad nepaisant nesėkmės pirmąją dieną, šios varžybos tapo nemenku išbandymu.
Anot komandos nario, tai vienas sunkiausių etapų per jo dar ne tokią ilgą karjerą šturmano kėdėje.
Nesu matęs penkių mašinų krūmuose viename greičio ruože.
„Šis ralis buvo vienas iš sunkesnių per mano pusantrų metų karjerą. Tiek daug automobilių pasitraukė. Nesu matęs penkių mašinų krūmuose viename greičio ruože. Ralis buvo sunkus. Darėme klaidas, mano klaidų buvo. Bet džiaugiuosi, kad dabar galiu su jumis kalbėti, o ne kažkur braukti ašarą.
Buvo sunku, bet smagu. Viską buvome užsirašę tvarkingai, pavojingas vietas žymėjome raudonai. Aišku, padarėme tų klaidų, teko pabūti ir žolėje. Bet svarbiausia, kad technika liko sveika, dėl blogo pirmosios dienos rezultato antrai dienai nebedėjome ir naujų padangų“, – sakė Donatas Zvicevičius.
Šturmanas nepamiršo įvertinti ir telentingųjų suomių, apsiginklavusių itin brangia sportine technika. Anot Donato Zvicevičiaus, tokius svečių rezultatus lemia ne tik Skandinavijos ralio mokykla, bet ir pinigai, kurių šiame sporte reikia labai daug.
Reikia gerbti tokius žmones, kurie sugeba konkuruoti su gamyklinėmis „škodomis“ ar WRC pilotais.
„Pirmiausia viską lemia pinigai. Automobiliai brangūs, greiti, galingi, gamykliniai. O štai Martynas Samsonas važiuoja su savadarbiu automobiliu, Žalų EVO taip pat yra pagamintas mechanikų rankomis, o ne sukurtas gamykloje. Reikia gerbti tokius žmones, kurie sugeba konkuruoti su gamyklinėmis „škodomis“ ar WRC pilotais.
Skandinavų greitį lemia pinigai, senoji ralio mokykla ir pačios valstybės požiūris į šį sportą. Valstybė remia šį sportą, taip pritraukia jaunimą ir augina talentus. Teisiog gražu žiūrėti, kai penkiolikos metų vaikinukas suomis Kalle Rovanpera demonstruoja savo sugebėjimus. Jei taip būtų mūsų šalyje ir, tarkime, Deividas Jocius nuo penkiolikos metų būtų važiavęs su tokia greita ir konkurencinga technika, turbūt turėtume WRC čempioną.
Pas mus Lietuvoje didžioji rėmimui skirtų pinigų dalis atitenka krepšiniui. Dėl to apmaudu, tačiau reikia džiaugtis tuo, kad mūsų šalyje ralis dar gyvuoja dėka entuziastų.
Niekam šis sportas neatsiperka, bet visi tai daro dėl aistros raliui. Tuo ir skiriasi mūsų ir skandinavų valstybių požiūris į šį sportą.
Kai mūsų šalyje valstybė, savivaldybės skirs pinigų ne tik krepšiniui, bet ir raliui, tada ir galėsime pakalbėti, kodėl mūsų sportininkai pralaimi skandinavams po dvi minutes. Telieka tik žavėtis tais kolegomis ir kelti prieš juos kepurę, kurie šiurpina suomius ir švedus su savadarbiais automobiliais“, – pastebėjimais dalijosi Donatas Zvicevičius.
