Esu tikras, kad kiek vyresniems ralio gerbėjams Rovanperä pavardė jau girdėta. 1997–2006 metais Harri Rovanperä, jaunojo Kalle tėvas, dalyvavo įvairiuose ralio čempionatuose kaip profesionalas, ne kartą stovėjo ant nugalėtojų pakylos, o 2001 metais užėmė pirmąją vietą pasaulio ralio čempionato Švedijos etape. Harri važiavo įvairiais automobiliais, tačiau labiausiai įsiminė jo nuotraukos, kuriose užfiksuotas skrendantis gamyklinis raudonas „Peugeot 307 WRC“. Dabar Harri vietą bando užimti šešiolikmetis Kalle.
Kalle pirmą kartą prie vairo atsisėdo, kai jam buvo aštuoneri metai. Nuo tos akimirkos jis tiesiog įsimylėjo vairavimą ir nenori liautis. Internete galima rasti vaizdo įrašų, kuriuose matyti, kaip Kalle vairuoja specialiai jam tėvo paruoštą mažą Toyota Starlet ant įvairių paviršių (asfalto, žvyro, sniego). Jei ne kadrai iš automobilio salono, būtų sunku patikėti, kad jį vairuoja aštuonmetis. Žinoma, trajektorijos dar nėra tokios tikslios, tačiau automobilio kontrolė tikrai įspūdinga! Tiesa, Kalle Rovanperä ne vieną kartą pabrėžė, kad nors jo tėvas ir supažindino su automobiliais, tačiau sportiško vairavimo jis išmoko pats.
Būdamas 13-os Kalle Rovanperä pirmą kartą pasirodė ralio lenktynėse – „Rallijsprints Gulbis“ Latvijoje, kuriose vairavo „Citroën C2 R2“. Tą patį automobilį jis vairavo ir Latvijos čempionatuose 2014 ir 2015 metais (ten jis užėmė pirmąją vietą automobilių su dviem varančiaisiais ratais kategorijoje). 2015 metais jaunąjį Rovanperä galima buvo pamatyti ir Lietuvoje – jis su mažuoju „Citroën“ dalyvavo Viekšnių ralyje ir užėmė 7-ąją vietą, o štai 2016-aisiais Žemaitijos ralyje užėmė 2-ąją vietą galutinėje įskaitoje. Už nugaros Kalle paliko kur kas labiau patyrusius lenktynininkus su gerokai daugiau arklio galių po variklio dangčiu.
Kalle Rovanperä varžybų metu talkina šturmanas suomis Risto Pietiläinenas, kuris lenktyniavo ir su tėvu Harri Rovanperä. Kalle teigia, kad šis šturmanas buvo ir yra labai svarbus jo karjerai: „Risto yra vienas svarbiausių žmonių mano gyvenime, tikrai nenorėčiau jokio kito šturmano šalia savęs. Jis yra labai profesionalus, turi daug patirties, todėl lenktyniauti su juo yra fantastiška.“
Kitas jaunojo lenktynininko gyvenime svarbus asmuo – Toni Gardermeisteris, „TGS Worldwide OU“ komandos, su kuria Kalle dalyvauja varžybose, savininkas ir buvęs ralio lenktynininkas, pasaulio ralio čempionatų dalyvis. Kartu su TGS Kalle iš „Citroën C2“ persėdo prie „Škoda Fabia S2000“ ir „Škoda Fabia R5“ vairo. Būtent su „Škoda“ jis pasiekė ypač puikių rezultatų. Šie jaunosios ralio žvaigždės rezultatai (ir amžius) kelia ne tik specialistų, bet ir ralio mėgėjų smalsumą. Smalsu ir man, todėl nutariau užduoti Kalle Rovanperä kelis klausimus (į juos, beje, lenktyninkas atsakė noriai ir diplomatiškai, kaip tikras profesionalas).
– Žiūrėdamas naujausius vaizdo įrašus, kuriuose matyti, kaip valdai vairą, pastebėjau panašumą su legendiniu pilotu Juha Kankkunen; kita vertus, matydamas važiuojantį automobilį iš išorės negaliu suabejoti, kad jame – Rovanperä. Tai kas gi yra tavo mėgstamiausias lenktynininkas?
– Šiuo metu vieno favorito ar vieno lenktynininko, kuris mane įkvepia, neturiu. Pradėjau vairuoti ir dalyvauti lenktynėse labai anksti, todėl ralius matau pro automobilio langą, o ne nuo šalikelės, kaip tai daro daugelis, net ir lenktynininkai.
Dabar paprastai atlieku kelis testinius važiavimus 1–2 dienas prieš lenktynes. Likęs laikas – įprasta rutina
– Pradėjai vairuoti, kai tau buvo vos aštuoneri metai, dabar tau šešiolika. Kaip treniruojiesi? Ar sunku suderinti įprastą mokinio gyvenimą su lenktynininko karjera?
– Anksčiau vairavau ir praktikavausi labai dažnai – po kelias valandas kasdien (ar beveik kasdien). Paprastai – ant užšalusių ežerų arba žvyrkelių. Tačiau nuo tada, kai pradėjau dalyvauti raliuose su gana brangiais automobiliais, jų taip dažnai vairuoti nebepavyksta, nes būtų per didelės išlaidos. Taigi dabar paprastai atlieku kelis testinius važiavimus 1–2 dienas prieš lenktynes. Likęs laikas – įprasta rutina.
– Kokių patarimų turi tiems, kurie norėtų pradėti lenktyniauti?
– Atvirai prisipažįstu, nežinau. Aš tiesiog pabandžiau vairuoti ir man labai patiko! Svarbiausias dalykas yra saugumas. Bandyti vairuoti ir treniruotis reikia tik tam skirtose trasose arba uždarytuose keliuose. Automobilis turi būti saugus, su visomis saugos sistemomis. Nėra prasmės rizikuoti savo ar aplinkinių gyvybe. Juolab kad praktikuojantis tam skirtoje trasoje visuomet kur kas lengviau pagerinti gebėjimus, atrasti asmenines ribas.
– Kokiu paviršiumi važiuoti tau patinka labiausiai?
– Sunku išsirinkti tarp žvyro ir sniego. Abu paviršiai turi savo pliusų ir minusų. O štai asfaltą pažįstu mažiausiai, tačiau man lenktyniauti ant asfalto smagu, šis paviršius reikalauja iš manęs išmanymo. Tikiuosi, kad ateityje ant jo galėsiu treniruotis gerokai dažniau. Mano artimiausias tikslas – vairuotojo pažymėjimas. Tuomet galėsiu dalyvauti įvairesnėse lenktynėse ir įgyti patirties.
– 2016 metais du kartus keitei automobilį ir apsistojai ties „Škoda Fabia R5“. Ar buvo sunku pereiti nuo automobilio priekiniais varančiaisiais ratais ir atmosferinio variklio prie varomo keturių ratų ir turbovariklio?
– Ne, viskas buvo labai paprasta, bent jau man. Manau, kad kur kas sunkiau būtų pereiti nuo galinių ratų varomo automobilio, nes tuomet reikėtų visiškai pakeisti vairavimo stilių.
– Matėme tave lenktyniaujant ir Žemaitijos ralyje, kuriame su švedu Pontusu Johanu Tidemandu padovanojote žiūrovams įdomią ir įtemptą kovą. Ar tau patiko vairuoti Lietuvoje?
– Taip, buvo nuostabus savaitgalis, todėl tikiuosi, kad ir 2017-ais metais pavyks atvykti į Lietuvą.
– Na, ir paskutinis klausimas. Minėjai, kad dar neturi vairuotojo pažymėjimo. Greičio ruožuose tai – ne bėda. Tačiau didžioji dalis ralių vyksta taip, kad iš vieno ruožo į kitą patenkama važiuojant eismui atvirais keliais. Ar pasibaigus greičio ruožui vietą prie vairo užleidi šturmanui?
– Taip, Suomijoje negaliu vairuoti keliuose.
Taip nuo paskutinio klausimo diplomtiškai išsisuko šešiolikmetis Kalle Rovanperä.
