Apie tai, kas yra „Fast Lap“, ko žiūrovams laukti šiame sezone ir kodėl šis renginys niekada neapsieina be „drifterių“ kompanijos, geriausiai gali papasakoti būtent šios renginių serijos organizatoriai: Kristijonas Vaičys ir Giedrius Čenkus. Pateikiame interviu su šiais žmonėmis, nevengiančiais ne tik organizavimo, bet ir dalyvavimo žiedinėse lenktynėse.
Kaip ir kada prasidėjo „Fast Lap“ varžybos? Kodėl kilo idėja organizuoti tokio tipo lenktynes?
Kristijonas Vaičys: „Fast Lap“ idėja subrendo 2008 metais, kuomet kartu su draugais nusprendėme dalyvauti LASF organizuotose 4 valandų lenktynėse. Po ilgo ir varginančio pasiruošimo bei begalės bemiegių naktų pagaliau buvome pasiruošę startui. Mūsų komanda vairavo 1992 metų laidos senolį „Honda Civic VTi“, kurio pagalba sėkmingai kirtome finišo liniją ir užėmėme pirmąją vietą A1600 klasėje.
Tačiau mūsų džiaugsmas ir pergalės euforija truko lygiai 30 minučių – tai laiko tarpas nuo finišo linijos kirtimo iki apdovanojimų ceremonijos. Jos metu gavome „nuostabų“ diplomą bei šampano už penkis litus. Po tokios „šlovingos“ akimirkos nusprendžiau šiek tiek atsiriboti nuo dalyvavimo varžybose ir sugrįžti prie jų organizavimo. Tų pačių metų vėlyvą rudenį gimė „Fast Lap“ varžybos.
Giedrius Čenkus: „Fast Lap“, galima sakyti, prasidėjo ne iš neturėjimo ką veikti, o iš būtinybės. Lietuvos žiedinių lenktynių padėtis, kaip jau minėjo Kristijonas, netenkino mūsų lūkesčių, norėjosi sukurti tokį daugeliui prieinamą produktą: varžybas, kuriose patogiai jaustųsi tiek jose dalyvaujantys, tiek jas stebintys. Manome, mums tai pavyksta – 2011-aisiais „Fast Lap“ sukanka treji metukai.
Taip pat norime parodyti visuomenei, kad autosportas nėra vien tik ralis – Lietuvoje vyksta ir kitų nuostabių autosporto renginių!
 |
| Viliaus Steponėno nuotr./„Fast Lap“ lenktynių akimirka |
Kas buvo tokio tipo renginių serijos organizavimo įkvėpimas?
G.Č.: Pats formatas pirmą kartą buvo panaudotas dabartinio „Driftingo Čempionato“ organizatoriaus Tomo Gruzdžio dar 2007 metais. Buvome dalyviais. Aš laimėjau Lietuvos etapą, o Kristijonas labai gerai pasirodė Latvijoje. Tačiau vėliau Tomas nukrypo į „drifto“ organizavimą, o mes, pasigedę tokio tipo varžybų, perėmėme organizavimo estafetę.
Pats varžybų formatas gimė Japonijoje, o šiuo metu labai populiarus yra ir Anglijoje bei JAV. Taip pat vyksta pasaulinis „Time attack“ čempionatas, kur varžosi geriausių pasaulio automobilių technikos modifikavimo įmonių bolidai ir jų samdomi vairuotojai.
K.V.: Tačiau jeigu apie įkvėpimą kalbėti kaip apie kertinę idėją, ji skambėtų taip: „Mes siekiame sukurti naują visuomenės požiūrį į autosportą bei sugrąžinti šios sporto šakos žavesį ir didybę!“
Na, o jei įkvėpimas – asmuo, tuomet juo būsiu aš ir vėliau 200 proc. prie „Fast Lap“ komandos prisijungęs Giedrius, kuris įgyvendino begalę naujų bei drąsių idėjų! Tačiau mūsų kolektyvas neapsiriboja dviem asmenimis – turime nesuskaičiuojamą kiekį bendraminčių pagalbininkų, be kurių „Fast Lap“ vargu ar būtų tapęs tokiu, koks yra šiandien.
 |
| Algirdo Venskaus/Waska.lt nuotr./„Fast Lap“ lenktynių akimirka |
„Fast Lap“ populiarumas kyla geometrine progresija – kokia to priežastis?
K.V.: Nuoširdžios pastangos bei begalinis atsidavimas savo idėjai. Mes mylime ir tikime tuo, ką darome. Mes aukojame save ir savo laisvą laiką 110 procentų nesitikėdami jokios grąžos. Didelį dėmesį skiriame pačių varžybų esmei, dalyviams bei žiūrovams. Stengiamės su kiekvienu renginiu judėti į priekį ir niekuomet nesustoti. Norime parodyti, jog automobilių sportas, kaip ir bet kuri kita sporto šaka, reikalauja ne tik finansinės bazės, bet ir žmogiškųjų pastangų – fizinio pasiruošimo ir begalės treniruočių!
G.Č.: O jei trumpai – „Fast Lap“ gimė iš širdies, draugų ir gerų emocijų, o dabar tai tapo, manome, labai pozityvia kultūra. Žiauriai smagu!
Ar pradėdami organizuoti „Fast Lap“, tikėjotės, kad jis išsiplės iki tokio lygio?
G.Č.: Tikrai nesitikėjome. Varžybas pradėjome tik draugų rate, o vėliau puikiai suveikė „iš lūpų į lūpas“ komunikacija, kuri dabar pritraukia maksimalų dalyvių ir žiūrovų skaičių. Šiam sezonui kaip niekad daug vairuotojų ruošia automobilius išskirtinai „Fast Lap“, tad neturime net moralinės teisės pagalvoti apie tokių varžybų nevykdymą.
K.V.: 2009 metais pradėjome plėstis geografiškai: aplankėme kaimynines šalis Latviją bei Estiją. Taip pat mūsų renginiuose dalyvauja svečiai iš Rusijos. Su kiekvienu etapu įgauname pagreitį tiek Lietuvos automobilių sporto padangėje, tiek ir vis dar gana konservatyvioje visuomenėje.
Kokia buvo lenktynių serijos pradžia dalyvių lygmenyje?
K.V.: Kaip jau minėjome anksčiau, pirmas renginio etapas buvo orientuotas nedideliam pažįstamų ratui. Toks sprendimas buvo prieitas vien dėl saugumo sumetimų – nenorėjome, jog renginyje dalyvautų nepatyrę ar nieko bendra su automobilių sportu neturintys asmenys. Tad pirmame etape važiavo apie 40 dalyvių.
G.Č.: Vis dėlto pradžioje vairuotojai krito it musės – atvažiuodavo nepasiruošę, netestavę turimos technikos, todėl kaip mat turėdavo problemų. Dienos gale važiuodavo kur kas mažiau dalyvių nei jos pradžioje.
 |
| Selmo Adomonio nuotr./„Fast Lap“ lenktynių akimirka |
Šiuo metu dalyviai iš anksto ruošiasi varžyboms, atsiranda tikrai įspūdingų automobilių: pavyzdžiui, praėjusiais metais „Fast Lap“ aplankė du „Mitsubishi Lancer EVO VIII“, turintys 620 ir 545 AG, „Nissan Skyline GT-R32“ su 500 AG, daug mažų ir itin greitų „Hondų“ ir t.t. Galingiausias automobilis pernai buvo vieno esto „Dodge Viper ACR“, vystantis net 700 AG. Tokį dar ir suvaldyti reikia!
Per jūsiškių renginių pertraukėles trasoje dažnai pasirodo „drifteriai“, savo programa puikiai papildantys renginį žiūrovams. Jie dalyvavimu „Fast Lap“ nesidomi?
G.Č.: Tie „drifteriai“, kurie rodo šou „Nemuno Žiedo“ trasoje, yra bepročiai – gerąja prasme. Yra vietų, kur jie traukia rankinį ir automobilį „stato skersą“ 160 km/val. greičiu! Tai – aukštas pilotažas. „Driftas“ tapo neatsiejama mūsų renginio dalimi.
K.V.: O kalbant apie dalyvius, turime puikių pavyzdžių iš praėjusių metų. 2010-aisiais „Fast Lap“ etapuose važiavo gerai žinomi „Driftingo Čempionato“ dalyviai – Tadas Lučkaitis bei Izidorius Paukštys, o paskutiniame etape išvydome net patį „driftingo“ kultūros Lietuvoje pradininką ir čempionato organizatorių T.Gruzdį su savo piktuoju „Nissan 200SX S14“. Beje, Tomas parodė tikrai įspūdingus rezultatus (9-oji vieta bendroje įskaitoje bei 6-oji – A3000+ klasėje)! O kol kas nepatvirtintais duomenimis, jis bei kiti „driftingo“ meistrai 2011 metams automobilius ruošia važiavimui ne tik skersai.
 |
| Viliaus Steponėno nuotr./„Fast Lap“ lenktynių akimirka |
Ar „Fast Lap“ sulaukia profesionalių lenktynininkų dėmesio?
K.V.: Taip! Dalyvių gretose dažniausiai matome ištikimiausius „Fast Lap“ gerbėjus: Andrių Firantą su savo modifikuota „Honda S2000“, Mantą Neverdauską, brolius Šiaurius, Ernestą Globytę bei kitus profesionalaus autosporto atstovus. Manau, jog šiais metais išvysime daugiau žvaigždžių, nužengusių iš autosporto olimpo.
 |
| Martino Variko nuotr./„Fast Lap“ lenktynių akimirka |
G.Č.: O kas įdomiausia, tai kad 2010 metų „Fast Lap“ sezono bendrojoje įskaitoje geriausiai pasirodė odontologas Jonas Poškus iš Vilniaus. Nors jis pats nėra dalyvavęs jokiose kitose varžybose. 2009 m. laimėtojas irgi yra neeilinė persona – tuomet šešiolika metų turėjęs „kartingistas“ Mantas Neverdauskas iš Šiaulių.
Kaip galima būtų „profesionalų lenktynininką“ atskirti nuo „neprofesionalaus“? Kokie to kriterijai?
G.Č.: Greitas važiavimas nėra stebuklas, tačiau reikalauja daug treniruočių ir pravažiuotų kilometrų. Manau, čia ir yra esminis skirtumas. Profesionalus lenktynininkas vis dėlto yra sukaupęs patirties bagažą. Vien jo emocinė būklė yra stabilesnė, jis yra pabuvojęs įvairiose situacijose (tuo pačiu ir nelabai maloniose), kas įtakoja efektyvų važiavimą.
Vis dėlto tikrasis profesionalus lenktynininkas laikomas tuomet, kai už savo darbą jis gauna atlyginimą. Tokių dabar Lietuvoje nėra, nors anksčiau yra buvę: pavyzdžiui, Robertas Kupčikas, važiuodamas „VW Golf Cup“ varžybose, gaudavo atlyginimą, o už pergalę toje lenktynių serijoje jam atiteko „Volkswagen Golf“ automobilis. Tačiau veiksmas vyko ne Lietuvoje, o Lenkijoje ir Čekijoje.
K.V.: Šiuo metu mūsų internetinėse diskusijose kaip tik verda panašaus pobūdžio tema, kurios pagrindinis klausimas – „ar dalyvio profesionalumas priklauso nuo amžiaus?“
Atsakymas – vienareikšmiškai ne, o to įrodymas – Airidas Šiaurys. Tai – jauniausias mūsų varžybų
 |
| Algirdo Venskaus/Waska.lt nuotr./„Fast Lap“ lenktynių akimirka |
dalyvis, kuris nušluostė nosį ne vienam „Fast Lap“ senbuviui. Praėjusiais metais 13 metų turėjęs Airidas visuose keturiuose „Fast Lap“ etapuose A1600 klasėje užėmė pirmąją vietą!
Jei kalbėtume apie kitus kriterijus, verta būtų paminėti elgesį trasoje. Profesionalą nuo naujoko labai dažnai galima atskirti pagal važiavimo trajektorijas, gebėjimą išlaikyti pastovų tempą bei, žinoma, rezultatus.
„Fast Lap“ renginyje tvyro draugiška atmosfera – dalyviai yra linkę vieni kitiems padėti bei dalintis naudinga informacija.
Ar patys organizatoriai dalyvauja kokiose nors autosporto varžybose?
G.Č.: Kaip jau minėjome anksčiau, esame laimėję 2008 metų 4 val. žiedinių lenktynių varžybas savo klasėje. Retkarčiais sudalyvaujame ir „Fast Lap“ varžybose, greituminiuose slalomuose. Tačiau labai knieti išbandyti jėgas ralyje.
K.V.: Anksčiau buvome entuziastingi dalyviai ir stengdavomės nepraleisti nei vienų varžybų, kurios atitikdavo to meto mūsų finansines galimybes. Tačiau su laiku atsiradus patirčiai bei išvydus Lietuvos automobilių sporto virtuvę iš arti, mus užplūdo nevilties jausmas. Nusprendėme imtis veiksmų ir keisti esamą situaciją – organizuoti nuosavus renginius bei suburti dalyvių ratą su pozityviu požiūriu į gyvenimą bei pokyčius!
Praėjusiais metais „Fast Lap“ vyko visose Baltijos valstybėse, o šiemet etapai numatyti tik Lietuvoje ir Latvijoje. Kodėl?
K.V.: Mūsų sparti geografinė plėtra atnešė savo vaisius – užmezgėme svarbius ryšius su kitų šalių dalyviais, taip pat davėme jiems žinoti, jog Lietuvoje vyksta tokio pobūdžio varžybos. Šiais metais nusprendėme šiek tiek pasispausti, kadangi ne visi „Fast Lap“ dalyviai finansiškai pajėgūs nuvykti į Estiją. Manau, kitais metais vėl keisime savo dislokacijos vietą ir bandysime judėti Lenkijos link.
O artimiausiose šalyse vyksta panašaus tipo varžybos? Koks jų lygis, lyginant su „Fast Lap“ lenktynių serija Lietuvoje?
G.Č.: Panašaus tipo varžybos vyksta Estijoje, tačiau tokio masto – ne. Estai patvirtina taikomus
 |
| Martino Variko nuotr./„Fast Lap“ lenktynių akimirka |
stereotipus – jie atvyksta ramiai pasivažinėti, daug veiksmo tą dieną jiems nereikia. Bet dalis estų vairuotojų bei pati technika – itin greita!
K.V.: Lenkijoje teko pastebėti šiokių tokių vietinio „Time Attack“ užuomazgų, bet, kiek teko girdėti, renginys nepasiteisino ir galiausiai nebuvo tęsiamas. Manau, tai dar viena puiki proga mūsų kolektyvui paįvairinti esamų trasų meniu.
Ar šiemetinėje varžybų serijoje tikitės kokių labai „nestandartinių“ dalyvių? Ar jų buvo ankstesniais metais?
K.V.: Šiais metais tikimės gausaus dalyvių kiekio galingiausioje „Fast Lap“ klasėje – A3000+. Kadangi lietuvaičiai paslaptinga tauta, labai sunku gauti kokios nors tikslios išankstinės informacijos. Viename ar kitame interneto platybių kampelyje galima išvysti ruošiamų „bombų“ nuotraukas.
Štai J.Poškus, daugkartinis „Fast Lap“ nugalėtojas, ruošią visiškai naują „Mitsubishi Lancer EVO VIII“. Tuo tarpu „Xtra Racing“ komanda irgi nesnaudžia ir žada pas mus apsilankyti su savo asfaltą draskančia „Xtra Audi Coupe“. Rusų komanda pagaliau pasirodys su rotorine „Mazda RX-7“ – ji specialiai ruošta ilgų distancijų varžyboms.
Galima būtų ilgai vardinti įvairiausias naujienas, bet šimtą kartų geriau yra atvykti į pirmą „Fast Lap“ etapą (gegužės 14 dieną Kačerginės „Nemuno žiede“) ir visus „auksarankių“ šaltos ir gūdžios žiemos darbo vaisius išvysti patiems.
